Apie tai, kaip susikurti šį mažą ritualą ir tinkamai paruošti arbatą, pasakojama arbatos namų „My Cup of Tea“ įkūrėjos Aušros Burg knygos „Tea Stories: Japan“ ištraukoje. Pateikiame vertimą į lietuvių kalbą.
Arbatos ruošimo žingsniai
Japoniškos arbatos ruošimas turi mažai ką bendra su paprastumu ir greičiu. Paruošti gerą japonišką arbatą galima tik nuosekliai atkartojant reikiamą procesą ir naudojant tinkamus indus. Be to, čia svarbus dar vienas faktorius, apie kurį retai kalbama: privalote „būti su“ arbata ir niekas neturėtų blaškyti jūsų dėmesio. Kitaip tariant, susitelkite į arbatos ruošimo procesą – kol vanduo verda, neatsakinėkite į telefono skambučius, nevartykite laikraščių. Atrasti laiko ir sulėtinti tempą visiškai atsiduodant arbatos ruošimo procesui – neatsiejama ir svarbi proceso dalis.
Ruošdami arbatą sekite šiais keliais paprastais žingsniais. Tyrinėju arbatos lapus, reikiamu metu užpilu arbatą minkštu tinkamos temperatūros vandeniu, pažiūriu, kaip arbata atrodo, įkvepiu jos aromato. Tik tada ją geriu.
Sausų lapų tyrinėjimas...
Ruošdami arbatą tik sau, švelniai per burną įkvėpkite ir iškvėpkite arbatos lapelių aromato. Taip pasirengsite tam, kas jūsų laukia. Arbatos lapai išskiria drėgmę, o ši savo ruožtu skleidžia arbatos aromatą. Tai puikus būdas užuosti skonį ir įsitikinti, kad arbata šviežia.
Vanduo...
Antras svarbus proceso elementas yra vanduo. Maždaug pusė organinių arbatos lapų sudedamųjų dalių tirpsta vandenyje, jos formuoja arbatos charakterį, skonį, aromatą ir spalvą. Jei naudosite chloruotą vandenį, jis paveiks visus šiuos elementus, todėl visada plikykite arbatą filtruotu vandeniu.
Laikas ir temperatūra...
Kai kurios arbatmedžio lapų sudedamosios dalys tirpsta lėtai, kitos greičiau. Todėl ruošimo laikas ir temperatūra yra ypatingai svarbūs.
Pažvelkite į arbatą...
Žinodami, kokia turėtų būti ideali užplikytos arbatos spalva, galite įvertinti, ar teisingai atlikote šį procesą. Tamsesnė arba šviesesnė nei įprasta arbata rodo, kad galėjote perplikyti ar netinkamai užplikyti gėrimą. Tekstūra – dar vienas faktorius, nusakantis, koks bus arbatos skonis – ar ji skysta kaip vanduo, ar tirštesnė, kreminės tekstūros? Arbatos tekstūra – vienas geriausių skonio stiprumo ir balanso indikatorių. Prastai užplikyta arbata gali skleisti intensyvų aromatą, tačiau būti skystos tekstūros, tad greičiausiai prireiks arba daugiau arbatžolių, arba ilgiau arbatą plikyti.
Kvapas...
Norint atskleisti arbatos charakterį, nosis yra kur kas jautresnė nei burna. Vertindami arbatą, įkvėpkite ir gėrimo, ir užplikytų arbatos lapelių. Nukošę arbatžoles, leiskite joms atvėsti – pirmasis kvapas gali pasirodyti labai silpnas, nes garuojantis vanduo jūsų uosles pasieks pirmiau nei aromatingi arbatos lapelių mišiniai. Tuomet merkite nosį į plikymo indą ir giliai įkvėpkite. Aromatas – sudėtinė puikios arbatos ragavimo ceremonijos dalis.
Skonis...
Liežuvis arbatoje gali pajusti keturis kertinius skonius: saldumą, rūgštumą, kartumą ir sūrumą. Umamiyra penktasis skonis. Jis pasižymi maloniu skoniu ir turtingais pojūčiais, dažnai randamais japoniškame maiste ir arbatoje. Vertinant kai kurias arbatas umami tampa lemtingu faktoriumi.
Kitas svarbus elementas ragaujant arbatą – tai kartumas. Idealus kartumo ir stiprumo balansas yra labiau jausmas nei skonis. Labiausiai geidžiamas japoniškos arbatos elementas yra saldumas. Priklausomai nuo arbatos rūšies, jis gali būti išgaunamas arbatą plikant kiek žemesnės temperatūros vandeniu.
Arbatos aprašyme dažnai naudojamas įdomus terminas „pojūtis burnoje“. Jis nurodo gėrimo tekstūrą ir kaip ji juntama burnoje. Šį pojūtį sukuria polifenoliai, reaguojantys su mūsų seilėmis ir gleivėta liežuvio membrana. Trys dažniausi pojūčiai, apibūdinantys arbatą, – tai stiprumas, kremiškumas ir turtingas skonis.
Apibendrinant visus skonio elementus, kiekvienas arbatos tipas turi savo viršūnę, tereikia tinkamo metodo ją pasiekti.
Sencha
• Arbatžolės: 5 g / 200 ml vandens.
• Vandens temperatūra: 75°C.
• Plikymo laikas: pirmąjį kartą 60 sekundžių, antrąjį kartą 20 sekundžių.
• Sausos arbatžolės: ryškios žalios spalvos, lapeliai ploni, blizgūs, šilkiniai.
• Gėrimas: intensyvios gelsvai žalsvos spalvos.
• Aromatas: ryškus, špinatinis, pasižymintis skrudintų jūros dumblių „Nori“ natomis.
• Tekstūra: nuo vidutinės iki lengvos.
• Skonis: augalinis, prasidedantis lengvai karstelėjusiu troškintų lapinių burokėlių ir ilgai išliekančiu saldumo jausmu geriant arbatą.
Sencha geriausia plikyti tradiciniame kyusu arbatinuke su rankena. Pirmiausia atvėsinkite vandenį, kad išvengtumėte kartumo pertekliaus. Užvirusį vandenį dukart perpilkite iš arbatinuko į yuzamashi. Vandens temperatūra sumažės maždaug 20°C. Tuomet pasverkite 5 g arbatos lapelių ir suberkite juos į arbatinį, turėtų gautis apie 2 arbatinius šaukštelius su kaupu. Kai vanduo atvėsta iki norimos temperatūros (galite naudoti termometrą ar tiesiog pamėginti atspėti palietę vandenį), atsargiai nuo kraštelio supilkite į arbatinį, kad „neišgąsdintumėte“ arbatos. Lukterėkite nurodytą plikymo laiką, tuomet supilkite arbatą į puodelį iki paskutinio lašelio. Jei ketinate vėl užplikyti arbatą, palikite arbatinio dangtelį nukeltą, kad likęs karštis toliau neplikytų arbatos. Jei jūsų kyusu arbatinis yra didesnis nei puodelis, iš kurio geriate, pirmiausia visą arbatą išpilkite į yuzamashi, o iš šio pilkite į puodelį.
Pirmasis užplikimas paskleis daugiausia aromato, umami ir saldumo. Šiek tiek padidinus antrojo plikymo vandens temperatūrą, atsiskleis malonus kartumas. Kadangi plikant pirmą kartą lapai jau atsivėrė, svarbu antrąjį kartą plikyti vos kelias sekundes prieš patiekiant arbatą.