Šiandieną vyras papasakos apie savo gyvenimo permainas, patirtį užsienyje ir sėkmingą projektą Lietuvoje, kurį vykdo ir šiomis dienomis. Suprato, kad reikia imtis pokyčių.
„Prieš kelis metus nusprendžiau išeiti iš savo tuometinio darbo banke. Pagalvojau, kad kol esu jaunas, nereikia nieko laukti ir imtis pokyčių. Man labai patiko keliauti, pamačiau, kad yra renkama gidų kursų grupė, užsiregistravau ir sėkmingai baigiau šiuos mokymus. Nuo to laiko įgijau gido profesiją, tačiau ryžto ir noro nebuvo. Dėl to maždaug metus pažymėjimas gulėjo stalčiuje. Viskas pasikeitė tuomet, kai išvykau į Paryžių, Lietuvoje buvo įvestas euras, šalis buvo reklamuojama užsienio rinkoje. Tuo metu pamaniau, kad dabar pats metas nerti į užsienio rinką, galvojau, kad bus nesudėtinga gauti daugybę klientų. Realybė buvo visai kitokia. Buvo labai sudėtinga gauti užsakymus ir kontaktus. Nei viena turizmo agentūra, į kurią teko belstis, man nepadėjo, nesulaukiau jokių užsakymų. Finansinė situacija buvo labai prasta, net už nuomą pinigų neturėjau“, – pasakoja projekto „Gatvės gyvos“ sumanytojas.
Pradėjo vesti ekskursijas draugams
„Supratęs, kad tai ilgiau tęstis nebegali, pasikviečiau kelis draugus į ekskursiją po Užupį. Ne visiems tiko pasiūlyta diena ir laikas, dėl to teko organizuoti ekskursijas kelis kartus. Netrukus atsirado draugų draugai, kurie nebuvo kviečiami, tačiau aš pastebėjau, jog žmonių ratas plečiasi. Sulaukiau grįžtamojo ryšio ir suvokiau, kad žmonėms labai patiko, jiems įdomu. Dėl to pradėjau galvoti apie naujus maršrutus, atsirado ne tik Užupio, bet ir Naujininkų maršrutas. Nebegalėjau vesti ekskursijų kaip Albertas, dėl to sugalvojau, jog tai turėtų būti projektas, kurio pavadinimas būtų „Gatvės gyvos“. Nuo to laiko iki pat šių dienų viskas vyksta tuo pačiu principu: ekskursijos po Vilniaus rajonus, tos pačios temos, istorijos, kultūra ir pažinimas“, – sako A. Kazlauskas.
Pašnekovas pasidalijo įžvalgomis, kaip nuo ekskursijų draugams prasidėjęs projektas atrodo dabar.
„Iki pat šiol į ekskursijas susirenka labai daug žmonių, vidutinis skaičius yra apie 70 interesantų, kartais jų būna daugiau, kartais mažiau. Tai labai priklauso ir nuo oro sąlygų. Esu parengęs daugiau nei 17 maršrutų po įvairias Vilniaus vietas, dėl to susirenka ir labai skirtinga auditorija. Man džiugu, jog tai yra įvairūs žmonės. Kartais nustembu, kuomet pamatau 80-metį, kuris nenusileidžia studentui ir gali nužingsniuoti kelias dešimtis kilometrų. Pastebiu, kad šiandieną yra didžiulis kartų skirtumas ir susipriešinimas, o tokios ekskursijos ir pažintinės pramogos suartina labai skirtingus žmones, jie pradeda bendrauti ir labiau suprasti vienas kitą“, – pasakoja A. Kazlauskas.
Įdomu tai, kad šis projektas nėra finansuojamas iš kažkokio projekto biudžeto ar fondo lėšų, ekskursijos, kurios yra rengiamos viešai, yra skelbiamos kaip nemokamos. Vis dėlto pabaigoje kiekvienam dalyviui suteikiama galimybė palikti arbatpinigių. „Žmonių dėka tai leidžia šį projektą vykdyti ir toliau. Tačiau ši veikla yra savanoriška ir savarankiška. Jei asmeninės galimybės leidžia – planuoju savo laiką, apie tai skelbiu viešai ir rengiu ekskursiją“, – teigia pašnekovas.
Paklaustas, ar sulaukia žmonių pastebėjimų, jog jie gyvena netoliese, o tiek daug dar nėra matę ir žinoję apie savo gyvenvietę, A. Kazlauskas neslėpė, jog taip nutinka labai dažnai.
„Domėtis Vilniumi ir savo kraštu yra svarbu, bet tam reikia skirti nemažai savo asmeninio laiko. Važiuodami iš darbų ar mokslų į namus, mes dažnai spoksome pro langą, tačiau nesidomime, ką matome ir kas toje vietoje įvyko anksčiau. Jei kažkas net ir yra žinoma, žmonės net nesidalina informacija, jiems atrodo, jog kiti žino tiek pat, kiek ir jie. Manau, kad tai ydinga praktika ir tokią situaciją reikėtų keisti, o tai daryti pradedu nuo savęs. Aš domiuosi, skaitau, skiriu savo laiką tam ir vėliau savo įdirbį atiduodu kitiems žmonėms. Tai praturtina tiek mane, tiek ekskursijų dalyvius“, – sakė gidas.
Kaip įdomiausius maršrutus, A. Kazlauskas išskiria Užupį arba Panerius: ,,Užupyje daug meninių akcentų, smagios ir gražios vietos netoli senamiesčio, o Paneriuose kartu su ekskursijų dalyviais aptariame tragiškuosius įvykius, kalbame apie II Pasaulinį karą, matome daug gamtos, technikos paminklų. Lazdynuose galima kalbėti apie išskirtinę architektūrą, sovietmetį, įvykusias istorijas. Tikiu, kad kiekviename rajone galima atrasti tai, ką galima papasakoti ir parodyti kažką įdomaus. Įprastam vilniečiui gali būti įdomu viskas – nuo bendrų senamiesčio paminklų iki blokinių namų Lazdynuose. Kiekvienas atranda kažką savito, tai labai priklauso nuo asmenybės. Patys žmonės taip pat pasiūlo vietas ar objektus, tačiau man tenka taip pat didžiulis iššūkis – paversti objektus į praeinamus objektus. Dažnai vyresnio amžiaus rekomenduoja vieną ar kitą vietą, tai labai vertinu“, – mintimis dalinasi projekto įkūrėjas.
Išleido knygą apie Vilniaus rajonus
2017 m. sausį A. Kazlauskas išleido knygą „Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją“. Ji aptaria tai, kas yra pasakojama per ekskursijas, knygoje galima rasti aprašytus vienuolika Vilniaus rajonų.
Knyga skiriasi nuo ekskursijos tuo, kad leidinyje galima rasti daug medžiagos, kuri yra skirta tyrinėjimui – joje pateikta daug archyvinių iliustracijų, žemėlapių, datų. Per ekskursijas ne visuomet užtenka laiko viską papasakoti ar nėra galimybės parodyti archyvinių kadrų. Žmogus gali ne tik skaityti, bet išeiti į gatvę ir fiziškai pamatyti norimas vietas. Šis leidinys leidžia skaitytojui savarankiškai susiplanuoti ekskursiją ir pamatyti norimas vietas be gido pagalbos.
Pasak autoriaus, kol kas elektroninės versijos nėra ir nebus, nes tokios knygos neatstoja tokio pačio skaitytojo ryšio, lyg skaitant tradicinį leidinį.
Ekskursijos kitose šalies vietose
„Mes esame darę keletą ekskursijų kitose Lietuvos vietose, kurias vedė vietiniai žmonės, tačiau reikia motyvuoti vietinius gidus, jog jie užsiimtų šia veikla. Negaliu tiems žmonėms sakyti, jog atlyginimas yra tik arbatpinigiai, mes esame labai priklausomi nuo savo asmeninių galimybių. Galbūt mums pavyktų parašyti projektą ir gauti finansavimą ekskursijoms kitose šalies vietose. Būtų tikrai įdomu, galbūt ateityje pavyks įgyvendinti tokią idėją. Aš pats nevesčiau ekskursijų, nes reikia turėti tam tikrų ryšių su miestu. Galima daug perskaityti informacijos, tačiau, pavyzdžiui, geriau apie Kauną papasakos kaunietis – jis bus matęs pokytį, turės asmeninių patirčių“, – apie ateitį mąsto projekto „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas.