Vis tik pradėkim nuo pabiručių. Kokie filmai geriausi mažiesiems žmogeliams ir žmogelėms. IMHO – „Wallace & Gromit“ („Voliso ir Gromito“) franšizė. Ten 4 nuostabūs trumpi filmai. Vienas – pilno metro. Keli serialai ir dar visa „Shaun the Sheep“ („Aviuko Šono“) serija, kurioje du plastelininiai keistuoliai gauna „Oskarus“ už šalutinius vaidmenis.
Jei jūsų atžaloms nepatinka lėliniai filmukai, imkit seną gerą „Disney“ klasiką apie šuniukų damos ir šuniuko valkatos romantiškus santykius (studija yra skaitmenizavusi savo šedevrą, todėl kokybė nenuvils).
Arba, jei naujoji karta nenori senienų, tai šitas 3D „Bolto“ filmukas, nors ir nenustebins savo išmone ir humoro jausmu, bet bus labai toks šuniškai teisingas. Man žiūrint atrodė, kad scenarijų rašė šuo.
Jei su vaikučiais baigta, bet norit kažką pažiūrėt kartu, tai yra nemažai daugiasluoksnių filmų, kurie tiks kelių „aukštų“ žiūrovams. Apatinis aukštas matys linksmybes ir triukus. O viršutiniam bus smagu ir rimtesnis turinys.
Pirmiausia sąraše būtų Timo Burtono šedevras „Frankenwheenie“ („Frankenvynis“). Karmos taškų filmas gauna ir dėl to, kad jame „vaidina“ bulikas (bulterjeras yra autoriaus antrasis aš).
Dar yra Wes Anderson duoklė mūsų visų draugui ir gynėjui. Filmas geras, o ir idėja graži. Jūsų dėmesiui „Isle of Dogs“ („Šunų sala“).
Paskutinis filmas, kurį galima žiūrėti iki 21 val., būtų labai senas, bet nuostabiai mielas ir liūdnas filmas apie gražią kompaniją, ieškančią kelio namo. Kažkada šitas filmas, o ir jo perdirbiniai / sykvelai „Homeward Bound: The Incredible Journey“ ir „Homeward Bound II: Lost in San Francisco“ virkdė mane, tai gal patiks ir jūsų šeimynai. „The Incredible Journey“ („Nepaprasta kelionė namo“).
Aišku, dar yra visokie „Lesė“, „Baltosios iltys“, „Dalmatinai“, „K9“ ir daugybė neblogų filmų apie roginius šunis. Bet čia toks kaip ir festivalis, ir mes renkam tik geriausius.
Visa šeima kartu galit pažiūrėt ir nuostabų dokumentinį serialą „Dogs“ per „Netflix“. 6 epizodai apie šunis. Kiekvienas vis kitoks. Bet visi kupini širdies ir meilės.
Šuo, kasdien keliaujantis su šeimininku žvejoti. Šuo, kuris liko Sirijoje, kai jo draugas pabėgo nuo karo. Šunų prieglauda, kurioje gyvena minia išmestų ir likimo valiai paliktų šunų. Šunų kirpėjas. Šunų įvaikinimas. Šunų pagalba sergantiems. Viskas bus nuoširdu, tikra ir papasakota su dideliu talentu.
Jei per ilgai žiūrėjot holivudščiną ir burnoje kramtomosios gumos skonis, pažiūrėkit šitą nepriklausomą filmą. Bene labiausiai kritikų numylėtas filmas iš visos mano kolekcijos. Jis kažkiek erzinantis, bet labai... tikslus ir tikras. „My Dog Tulip“.
Vienas iš labiausiai patikusių šunfilmių ever man būtų šitas australų filmas, kur šuo yra kaip smilga, ant kurios susiveria neapsakomai širdingos istorijos-žemuogės. Šilta ir gražu.
Kai žiūrėjau šitą filmą („Baxter“), aš net nežinojau, kokia tai veislė. Bet šitas prancūziškas hororas man ne tik labai patiko, bet ir įdiegė į smegenis bulterjerą. Nors filme jis blogiukas, bet kartu su ne tokiu fotogenišku ir mažiau filmuose naudojamu ryzenšnauceriu – jie mano geriausia chebra. Čia išsprūdo šiek tiek nostalgijos, bet filmą pažymėjau tikrai ne dėl to.
Dar vienas neeilinis filmas. Šįkart iš „CCCP“ laikų. Nereali M. Bulgakovo ekranizacija („Собачье сердце“ arba „Šuns širdis“), kurią, tikiu, matėet. Bet aš negaliu neįdėti tokio filmo, net jei šuo ten atlieka ir labai tik simbolinį vaidmenį.
Pažiūrėjau į Poligraf Poligrafovič Šarikovą ir vėl noriu pažiūrėt šitą filmą. Žinoma, jei nešnekat kvadratinių raidžių kalba, susirasti vertimą gali būti ir nelengva.
Dar viena labai labai graži ir graudinanti drama nuo režisieriaus, kuris kažkada man buvo vienas mylimiausių širdperšos genijų. Ir nors išvažiavęs iš Švedijos jis „sublogėjo“, bet šitas filmas iš epochos, kai dar viskas buvo labai gerai. Lasse Hallstromo ir jo superfilmas „My Life as a Dog“.
Ir šunfilmių festivalį uždarys filmas, kurį matėt turbūt nedaugelis. Legendinės asmenybės, Harlan Ellison novelės pagrindu (apdovanota „Nebula“ prizu) padarytas filmas (apdovanotas „Hugo“), su vienu pirmųjų žymiojo majami vaiso Dono Johnsono vaidmeniu. Distopinis siužetas ir tikrumu sukrečianti istorija. Manau, kad taip ir reiktų uždarinėt festivalius. Su triukšmu ir šiek tiek skandalingai. „The Boy and his Dog“ („Berniukas ir jo šuo“) – filmas, iš kurio mokėsi „Mad Max“.
Ačiū, kad buvote kartu, o pabaigai keli filmai svečiai. Gal jie ir neverti būti pagrindinėje programoje, bet, jei labai norisi kažko apie šunis...
„White God“
„Cujo“
„My Dog Skip“
„Wendy and Lucy“
„Togo“
Tiek šiam kartui mieli šunų ir kino gerbėjai. Šunfilmių festivalis uždarytas, ruošiu ir katfilmių rinktinę. Jei norite sekti kasdienes naujienas, laukiu FB, o išskirtinio turinio gerbėjų laukiu savo platformoje https://www.patreon.com/LEMovies.