Pirmoji Sovietų Sąjungos ponia: Kremliaus matronos jos neapkentė, Nancy Reagan bijojo, o Margaret Thatcher gerbė

„Per šešiasdešimt dienų mudu nė akimirkai nebuvome išsiskyrę Miunsterio klinikoje, kartu ir išgyvenome viską. Ji paklausė: „Ar mano gyvenimas baigiasi?“ Ir kaip visada žiūrėjo į akis. Žinojau, kad negaliu jai meluoti. Bet negalėjau pasakyti ir visos tiesos. Todėl pasakiau: „Raisa, tu sergi labai sunkia kraujo liga.“ „Vėžys?“ – paklausė ji. „Nežinau, bet nepasiduok. Mes kartu tai įveiksime.“ Neįmanoma buvo įnešti spaudos į Raisos palatą, kad neužsikrėstų infekcija. Bet kartą pažeidžiau tą draudimą. Tai buvo laikraštyje „Izvestija“ apie ją išspausdintas straipsnis „Orumo ledi“. Aš perskaičiau garsiai, ir staiga ji pravirko: „Pasirodo, turiu mirti, kad jie pagaliau mane suprastų ir priimtų? Liūdna ...“ Likus trims dienoms iki mūsų 46-ųjų vestuvių metinių, ji mane paliko, taip ir neatgavusi sąmonės. Taip ir nepasakėme vienas kitam paskutinių žodžių“, – rašė Michailas Gorbačiovas savo atsiminimų knygoje „Lieku optimistu“.

Kad ir kaip stengėsi, žmonės vis tiek jos nemėgo

Michailas Gorbačiovas susipažino su būsima žmona 1951 metais Maskvos valstybinio universiteto studentų klube. Tuo metu Raisa studijavo šio universiteto filosofijos fakultete.

„Ji nebuvo gražuolė, bet labai miela: nuolat besišypsanti, spindinčių akių, grakščios figūros ir kerinčio balso“, – dalijosi prisiminimais Gorbačiovas.

Iš pradžių Raisa nenorėjo jokių draugysčių su Michailu. Mat mergina neseniai buvo išsiskyrusi su savo sužadėtiniu. Ji nepatiko jo tėvams. Jie buvo žymūs to krašto partijos veikėjai. Todėl pasakė, kad mergina iš paprastos, darbininkų šeimos jiems netinka. Bet Gorbačiovas nepasidavė ir, po dvejų metų merginimo, užkariavo jos širdį. Norėdamas užsidirbti pinigų vestuvėms, teisės studentas per atostogas įsidarbino gimtojoje Stavropolio krašte kombainininku – rinko javų derlių.

Jų vestuvės vyko studentų valgykloje.