Rusijos „įteisintieji vagys“ patikimu laikė tik vieną Lietuvos nusikaltėlį: nors Daktaras buvo pakviestas į susitikimą, rusai jį paliko už durų

Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės dienų Lietuvoje telkėsi ne tik pilietinė visuomenė, bet ir kitokį gyvenimo kelią pasirinkusi „bendruomenė“ – nusikaltėliai. Vieni jų baigė savo dienas sulaukę kulkos prabangioje mašinoje, ar probleminio rajono daugiabučio kieme, kiti – yra priversti slėptis šiltuose kraštuose, treti – tapo išskirtinai „sėkmingais verslininkais“. Pastarieji krauju nutaškytus pinigus dabar suinvestavę į nekilnojamą turtą ar kitur bei gviešiasi į legalaus verslo bendroves. Tačiau visi jie, turi vieną bendrą bruožą – posovietinį sindromą, kurio net ir tapę „sėkmingais verslininkais“, nelabai gali atsisakyti. Tad kas lėmė, kad mūsų valstybės nusikaltėlių gaujų modelius, bendravimą, gaujų vadinamąsias paniatkes (nerašytas gangsterių pasaulio taisykles) padiktavo būtent Rusijoje vyraujančios kriminalinio pasaulio šulų „vertybės“? Atsakymas vienas – su kuo sutapsi, tuo ir pats patapsi.

„Lietuviai nuo seno lengviau surasdavo bendrą kalbą su Rusijos kriminaliniais veikėjais, nes jų pažiūros, skoniai ir filosofija dažnu atveju labai sutapdavo. Be to, vyresnės kartos veikėjai laisvai šnekėjo rusiškai ir jiems kur kas geriau sekėsi užmegzti bendradarbiavimą su rusais, o ne su britais, italais ar ispanais“, – taip lietuvių gangsterių potraukį rusams apibūdino vienas buvęs aukštas Lietuvos teisėsaugos pareigūnas.

Štai garsiausios šalies gaujos ir jų santykiai su Rusija.

„Vilniaus brigada“ – vienintelė ir garsiausia visų laikų Lietuvos sostinės gauja. Jos nariai palaikė glaudžius ryšius ne tik su Izraelio, Amerikos, Belgijos, Vokietijos, bet ir Maskvos kriminaliniais bosais.