Išgirstume tokius garsus, nuo kurių pagaugai eitų per nugarą arba kvatotume iki ašarų. Šauksmai orgazmo metu bosu, arba tenoru, arba altu, sopranu, unisonu, skirtingomis variacijomis ir improvizacijomis. O gal – ir choru, jeigu kaimynai prisijungtų. Absoliuti sekso garsų laisvė, visur – ir mieste, ir kaime. Vien nuo tokios minties galima išeiti iš proto. Kita vertus, ranka ant širdies: ar neprakeikiame kartais tą saldžiausią dienos ar nakties akimirką, kai turi pats užsičiaupti ir dar delnu prispausti šaukiančio po tavimi arba ant tavęs sėdinčio burną? Tam, kad kaimynai nebadytų žudančiais žvilgsniais.
Daugiabutyje ar bendrabutyje gyvendamas taip elgtis esi priverstas kiekvieną kartą, kiekvieną dieną, savaitę ir taip visus trisdešimt ar keturiasdešimt savo gyvenimo metų. Išmoksti ir pripranti šaukti be garso. Gal būtų ir pusė velnio, kaip sakoma, bet vis dėlto tai yra problema, tas pats, kas vyrui įsprausti tik varpos galvutę ir toliau stop, arba pabaigti pirmam, o moterį palikti „ant ledo“. Kas esate tai patyręs (o patyrę esame visi ir visos), puikiai supras, apie ką kalbu. Taip daugiabutininkai ir šiaip visi, gyvenantys vienas šalia kito, suspausti it silkės konservų dėžutėje, tampa nuosavo gyvenimo aukomis. Mat užgniaužtas šauksmas sukelia įtampas ne tik žmogaus viduje, bet ir tarpusavio santykiuose, net visuomenėje. Mokslas įrodė, kad nuolatinis šauksmo slopinimas sekso metu neigiamai veikia žmogaus psichiką. Taigi, išsirėkti tiesiog būtina. Noriu pabrėžti, kad nekalbu apie šauksmą sukeltą pykčio, baimės ar sielvarto. Tai kitas kontekstas. Nors ir tokios būsenos geriausiai „iškraunamos“ rėkiant, verkiant, draskantis, žinoma, kiek įmanoma save kontroliuojant. Bet ir vėl, ar įmanoma išsirėkti kultūringai?
Prieš tęsdama temą apie seksą ir šauksmą daugiabutyje, pateiksiu bendrą šauksmo kultūros vaizdą. Tai štai. Praeito amžiaus septintame dešimtmetyje pasirodė toks psichoterapeutas – mesijas Artūras Janovas, paskelbęs pasauliui, kad riksmas padeda atsikratyti kančios ir streso. Netgi to, kurį patiriame dar prieš gimdami, būdami mamos įsčiose. Girdi, vienintelis būdas jau suaugusiam tos kančios atsikratyti yra vėl ją patirti šaukiant. Jo parašyta knyga „Pirmykštis šauksmas“ – „The primal scream“ (1970 m.) buvo parduodama visame pasaulyje milijoniniais tiražais. Net „The Beatles“ žvaigždė Džonas Lenonas tapo šio psichoterapeuto klientu.
Bet Artūras Janovas vien teorijomis neapsiribojo. Jis pasiūlė ir išeitį – panacėją nuo visų įtampų ir kančių. Nes pasakyti lengva, bet kur, sakykite, vargšui žmogui patirti pirmykštį riksmą, juk ne prisiglaudus pas uošvius arba mieste, daugiabutyje? Nustebsite, bet, pasirodo, tai įmanoma visur. Daugiabutyje taip pat. Nes, pasinaudoję gera idėja, verslininkai kaipmat sukonstravo „šauksmo spintą“, kurią buvo galima naudoti bet kokiame bute, išnuomotame kambaryje, bet kokioje žmonių kamšalynėje. Gerai izoliuota, garso nepraleidžianti dėžė veikė nepriekaištingai – užsidarai ir rėki, kiek turi jėgų, niekas neišgirs.
Tikrai neatsitiktinai pasirinkau šią temą. Toptelėjo mintis: ar ne laikas šiais baisiais pandemijos laikais, atgaivinti „šauksmo spintos“ idėją, nes kartais atrodo, kad įtampa visuomenėje, įtampa mumyse, sunaikins visus greičiau nei koronavirusas. Vakseriai su antivakseriais atvirai svaidosi akmenimis ir prasivardžiuoja feisbukuose. Smurtas šeimose klesti: pliekiami vaikai, vyrai mušasi su žmonomis ir net prezidentas Nausėda kariauja su Šimonyte. Ar ne geriau pačiam vienam išsikolioti „šauksmo spintoje“ arba sulįsti ten dviese ir užsiimti seksu, ir taip niekam žalos nedarant „išsikrauti“? Tai gal pirmyn į spintą, juk ją galima ir paguldyti reikalui esant. Šioje vietoje prisiekiu Dievu, kad rašydama šį straipsnį nedarau reklamos kokiai nors spintų firmai, – tiesiog toptelėjo mintis apie pamirštą seną idėją.
Prieš kalbėdami toliau apie tragiškas jausmų ir emocijų slopinimo pasekmes, pasižiūrėkime, kokią naudą psichikai turi išsirėkimas:
• Šaukimas „paleidžia“ susikaupusią neigiamą energiją ir gali numalšinti ne tik stresą, bet ir tam tikrus fizinius negalavimus (galvos skausmą, pakilusį spaudimą ir t.t.);
• Šaukimas gali atgaivinti vidines galias ir sugrąžinti kūrybingumą bei gyvenimo džiaugsmą;
• Šauksmas išlaisvina iš dvasios ir kūno varžtų, pasijaučiame tarsi naujai gimę.
Šie ir praėję metai mums suteikė visą puokštę priežasčių pykčiui ir nusivylimui. Kartais tikrai norisi ką nors sudaužyti arba išsirėkti visa siela, bet šiukštu negalima. O gal užtenka gėdytis natūralių impulsų, juo labiau, kad psichoterapija mūsų pusėje. Štai, yra tokia psichoterapijos forma, kuri vadinasi Geštalto terapija. Supaprastintai ji veikia taip: kai pyksti ant savo vadovo, žmonos ar vyro, imi pagalvę ir daužai ją šaukdamas iki jėgų netekimo. Puikiai tinka ir bokso kriaušė. Tie, kas išbandė šį nusiraminimo būdą, puikiai žino, kad jis padeda. Nuoširdus išsirėkimas ir pagalvės „skalbimas“ gali per kelias sekundes neutralizuoti pyktį ir blogą nuotaiką. Tik reikia pasistengti, kad to nematytų maži vaikai, nes galime juos ne juokais išgąsdinti.
Kiekvienam iš mūsų pravartu jausti savo emocijas ir laiku reaguoti, priimti sprendimą, kaip elgtis. Labai padėtume sau, jei tinkamu būdu jas „iškrautume“. Išsirėkimas gali pagerinti savijautą – sumažinti pyktį ir nusivylimą. Panašiai veikia ir verkimas ar juokas – tai gali transformuoti jausmus, suteikti ramybės, o liūdesį paversti džiaugsmu. „Manau, kad kiekviena emocija, kurią jaučiame, turi tam tikrą tos emocijos išraišką“, – sako Manheteno psichoterapeutas A. Kleinas. „Todėl tikrai gerai ir net sveika išlieti tą emociją“.
Yra daug būdų išlieti savo jausmus. Tai gali būti pokalbis su draugu ar drauge, pasivaikščiojimas ar pabėgiojimas lauke, net daina arba šokis. Bet pats geriausias iš visų – beprotiškas seksas. Šis būdas amžių patikrintas ir visada veikia šimtu procentų – po jo atsigauname ir siela, ir kūnu. Tai tarsi verdančio vandens puodo dangčio pakėlimas. Taigi, kai jauti, kad tuoj, tuoj sprogsi ir negali garantuoti to sprogimo pasekmių, pravartu kažko griebtis, „išleisti garą“ nesusipykus su visu pasauliu ir su savimi. Rekomenduoju gerą seksą.
Po išsirėkimo kartais problemos sumažėja arba net iš viso išgaruoja, nes pakeičiame pažiūrio kampą. Būtent todėl praeito amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose „pirminio riksmo“ terapija susižavėjo net tokios garsenybės kaip Johnas Lennonas su Yoko Ono, o vėliau ir verslo magnatas Steve'as Jobsas. Beje, šiuolaikiniam žmogui taip pat yra išeitis, nes kuo puikiausiai parėkauti galima ir važiuojant nuosavu automobiliu. Esu tikra, kad šis būdas plačiai naudojamas ir veikia ne prasčiau kaip jau minėtoji „šauksmo spinta“. Na, kad automobilyje poros mėgsta pasimylėti, čia jau jokia naujiena.
Na, o dabar klausimas: ar šauksmas pakelia sekso kokybę, tai yra ar jis sukelia didesnį pasitenkinimą? Ir atvirkščiai – ar riksmas reiškia, kad patekai dangun? Paprastai vyrai, prisižiūrėję porno ir jos paveikti, įsitikinę: jeigu moteris nešaukia, tai jis jos nepatenkina. Tad dažnas stengiasi iki negaliu, bet moteris po juo vis tiek tyli. Kodėl? Atsakymas – ne tik dėl nenoro žadinti kaimynų. Tiesiog suveikia psichologinės užtvaros, patirtos traumos, religinės dogmos aiškinančios, kad moteris neturi išreikšti savo jausmų, patirto malonumo, o juo labiau garsais.
Kita vertus, mes, moterys, dažnai šaukiame tik tam, kad mūsų vyriškis kuo greičiau baigtų savo darbą. Taip, mes, moterys, esame puikios aktorės, ir visa laimė. Juk nėra jokio reikalo menkinti vyro pasitikėjimą savimi, ypač lovoje, juk iš meilės ir šventos ramybės ne tokius dalykus toleruoji. Vėlgi, perdėti nereikėtų, nes vyrai taip pat nekvaili, greitai pajunta skirtumą tarp jų pastangų menkumo ir moters neadekvačių reakcijų maždaug: „A! O! Dar! Dar!“ ir panašiai.
Šiek tiek būtinų žinių apie šauksmą sekso metu. Ar tai būdinga tik žmonėms? Daktaras Christopheris Ryanas, knygos „Sekso aušra: priešistorinės šiuolaikinio seksualumo ištakos“ („Sex at Dawn: The Prehistoric Origins of Modern Sexuality“) tyrė įvairių rūšių gyvūnų pateles. Savo tyrimuose jis rėmėsi ir britų primatologo Stuarto Semple'as darbais. Pasirodo, moterys nėra vienintelės moteriškos lyties atstovės, kurios aistros akimirką šaukia kaip patrakusios. Mokslininkas išsiaiškino, kad „įvairių rūšių patelės šaukia prieš pat poravimąsi, poravimosi metu arba iškart po to. Toks elgesys ypač paplitęs tarp primatų. Daugėja įrodymų, kad šaukdama patelė kursto patinus. Taigi, yra rimta priežastis, dėl kurios moters šauksmas sueities metu gundo ir skatina vyrą. Šauksmas, pasirodo, išprovokuoja spermos išsiveržimą. Mokslininkas įrašė daugiau nei 550 -ies septynių skirtingų babuinų rūšių patelių poravimosi šauksmus ir išanalizavo jų akustinę struktūrą. Jis nustatė, kad šiuose sudėtinguose šauksmuose buvo informacijos, susijusios su patelės reprodukcine būkle (balso tembras kito artėjant ovuliacijai). Įdomi detalė: kuo aukštesnį statusą bandoje turėjo babuinas, tuo ilgesni ir garsesni buvo patelės skleidžiami garsai. Taigi, babuinų patinai pagal šauksmo tembrą ir stiprumą pasirinkdavo apvaisinimui pasiruošusią patelę.
Taip kad, vyrai ir moterys, riksmas mylintis turi savo istorines ir net biologines prielaidas. O ar gali džiuginti tylus seksas – nepratariat nei žodžio, nedejuojant ir nešūkaliojant? Tikrai gali, bet tai menas, kurio reiktų pasimokyti. Tylus mylėjimasis net turi savo privalumų, mat jis formuoja visai kitokį požiūrį į malonumą. Mylėjimasis be garso sukelia erotinę aurą, verčia abu mylėtis lėčiau, kontroliuoti save, „tempti malonumo gumą“. Visgi visai nuslopinti save yra sunku, todėl geriau iš anksto viską apgalvoti. Kaip elgtis, kad garsais iš miegamojo nekraupintumėm aplinkinių? Keli patarimai:
• Pasirinkti tinkamą pasimylėjimo vietą ir laiką. Pavyzdžiui, jeigu lova traška braška, tai tikrai atkreips namiškių dėmesį. Jei dar ir sienos popierinės, jūsų seksas neišvengiamai bus viešas. Paieškokite kitų, kad ir egzotiškų vietų: automobilio, dušo, o jeigu namas – nuosavo sandėliuko, palėpės ar net rūsio.
• Būtinai šalia turėti pagalvę ar kitą tinkamą daiktą, į kurį artėjant šauksmui galima įsikasti.
• Geriausias būdas mylintis išvengti šauksmo – oralinis seksas abiems vienu metu (poza 69).
• Kvėpavimas per nosį. Įkvėpimas ir iškvėpimas per nosį yra tylesnis nei įkvėpimas ir iškvėpimas per burną. Tai taip pat leidžia kvėpuoti giliau. Toks kvėpavimas aktyvina diafragmą, pilvą ir dubens dugną, o tai sustiprina malonumą.
• Neskubėti. Lėtas seksas yra vienas iš pagrindinių tantrinio sekso principų. Kaip tik dėl lėtumo tylus seksas yra toks paveikus.
• Bučiuotis į sveikatą! Orgazmo metu bučinys užgniaužia šauksmą.
Kaip matote, viskas išsprendžiama ir griežtų taisyklių nėra. Visų svarbiausia – išmokti prisitaikyti prie aplinkybių ir net nepalankiausiose rasti galimybę pasidžiaugti seksualiniais santykiais nesvarbu, ar gyveni daugiabutyje, ar nuosavame name.