Remiantis „Harvard Business Review“ straipsniu, „Nike“ įkūrėjas Philas Knightas taip gerbia savo biblioteką, kad joje turite nusiauti batus ir nusilenkti. O Oprah Winfrey knygoms priskiria didelę sėkmę: „Knygos buvo mano kelias į asmeninę laisvę“. Savo knygų klube ji dalijosi savo skaitymo įpročiu.
Pažiūrėkime kitų milijardierių verslininkų skaitymo įpročius:
* Warrenas Buffettas praleidžia nuo penkių iki šešių valandų per dieną skaitydamas penkis laikraščius ir 500 puslapių įmonių ataskaitų.
* Billas Gatesas per metus perskaito 50 knygų.
* Markas Zuckerbergas siekia perskaityti bent vieną knygą kas dvi savaites.
* Pasak brolio, Elonas Muskas užaugo skaitydamas po dvi knygas per dieną.
* Markas Cubanas kasdien skaito daugiau nei tris valandas.
* „Home Depot“ įkūrėjas Arthuras Blankas skaito dvi valandas per dieną.
* Milijardierius verslininkas Davidas Rubensteinas skaito šešias knygas per savaitę.
* Danas Gilbertas, milijardierius, kuriam priklauso „Cleveland Cavaliers“, skaito nuo vienos iki dviejų valandų per dieną.
Išties įspūdingi skaičiai ir kiekiai knygų, kurios neabejotinai prisideda prie šių įžymybių tobulėjimo, ar net kažkada pakeitė jų gyvenimą.
Tikrai ne vienas iš jūsų girdėjo frazę: „ši knyga pakeitė mano gyvenimą“. Ar tikrai knygos gali keisti gyvenimą? Gal ir taip, tačiau svarbu, kaip jūs tas knygas skaitote. Tiesa ta, kad kai daug skaitai, tai daug ir sužinai, bet vien žinoti neužtenka, svarbu ir taikyti tas žinias. Visi žinome, kad sportas – sveikata, tačiau ar taikome?
Įvairūs gyvenimo būdo, verslo žurnalai nuolatos skelbia skaitytinų knygų sąrašus. Pasinėrus į gerą knygą, atsiveria visas žinių pasaulis. Turėdamas daug žinių, jūs tampate ne tik puikus pašnekovas tačiau auga ir jūsų darbo perspektyvos. Turimų žinių kiekis ir tipas iš esmės lemia jūsų sėkmę. Anksčiau žmonėms užtekdavo vienos knygos visiems gyvenimo atvejams – krikščionių pasaulyje tai buvo Biblija. Dabar kiekvienai sričiai turime galybę knygų. Šiandieną labiau kalbėsiu apie populiariosios psichologijos knygas, kurios „keičia“ gyvenimą.
Studijuodama universitete išgirdau vieno profesoriaus frazę – jis pasakė, kad jį labiau domina tai, kaip mes bendraujame su savo vadovėlio turiniu, o ne tai, kas iš tikrųjų yra vadovėlyje. Tai įstrigo atmintin ir nuolatos priverčia mane susimąstyti, kaip aš bendrauju su turiniu, kurį skaitau. Ar aš pasyvi? Ar aš susijusi? Ar aš pasikeisiu? Ar imsiuosi veiksmų? Ar sutinku? Ar nesutinku?
Pastaruoju metu vis daugiau laiko atima socialiniai tinklai ir naujienų portalai, o gaunamos žinios tampa itin fragmentuotos. Prie tokios dinamikos pripratęs šiuolaikinis žmogus vis sunkiau išlaiko dėmesį, pavyzdžiui, nelabai sugeba skirti visą vakarą skaitymui, nepasitikrindamas žinučių ar naujienų telefone. Todėl skaitymui reikalingo susikaupimo vis mažėja.
Knygų skaityme galima naudoti vieną iš metodikų, kuri man labai padeda įsiminti turinį ir pritaikyti vėliau praktiškai. Tai vienas iš paprasčiausių apmąstymų rėmų – paremtas trimis klausimais: Kas? Kas man iš to? Ką darysiu toliau? Šie klausimai leidžia pagalvoti apie patirtį, jos reikšmę ir kaip tai reikšminga ateičiai.
Kas? Svarbu suvokti, kad ši skiltis yra apie faktus. Faktas atrodo vienodai iš visų perspektyvų ir pateikiama informacija turi būti nediskutuotina – tai tiesiog faktai. Įsitraukite į tai, ką skaitote.
Kas man iš to? Kodėl tai man svarbu? Kalbama apie nuomones ir perspektyvas: kokius esminius klausimus jums kelia ši informacija? Ką galvojate apie įvykį, situaciją apie kurią perskaitėte? Kokias emocijas tai sukelia? Kaip priverčia jaustis? Kokių platesnių klausimų kyla iš susidariusios situacijos? Kokias išvadas galite padaryti iš patirties? Skaitymas turėtų būti panašus į dialogą. Galvokite apie tai, ką perskaitėte, pasižymėkite tai, kas svarbiausia, kelkite klausimus, mintyse diskutuokite su tuo, ką teigia autorius. Įsitraukiant į „pokalbį“ su knyga, jūs geriau įsisavinsite jos turinį ir ilgiau jį prisiminsite. Kaip sakė Edmund Burke: „Skaitymas be refleksijos yra tarsi valgymas be suvirškinimo“.
Skaitymas padeda mažinti stresą ir tai veikia geriau bei greičiau nei kiti būdai, kaip nuraminti pašėlusius nervus, pavyzdžiui, klausytis muzikos, eiti pasivaikščioti ar įsitaisyti – tai įrodo įvairūs tyrimai. Psichologai mano, kad taip yra todėl, kad žmogaus protas turi sutelkti dėmesį į skaitymą, o dėmesio išsiblaškymas, patekus į literatūrinį pasaulį, sumažina raumenų ir širdies įtampą.
Ką darysiu toliau? Dabar pats metas aptarti tolimesnius žingsnius/veiksmus, kurių reikia norint judėti į priekį. Remdamiesi savo samprotavimais, galite padaryti išvadas. Svarbu pasistengti prisiminti. Išmokti mintinai citatas, pakartoti balsu kelis kartus patikusias mintis, dalintis prie progos su kitais, kurti pasakojimus apie tai, ką perskaitėte. Problema yra neatidus skaitymas ir nepritaikymas to, ką perskaitėme. Kartais visa knygų esmė slypi tarp eilučių, tad norint pilnai pajusti knygų teikiamą naudą reikia surasti laiko apmąstymams. Labai padeda pildomi užrašai, diskusijos apie perskaitytą knygą, pokalbis su žmogumi, kuris neskaitė šios knygos, bet mielai nori išgirsti apie ją. Visa tai gali padėti geriau suprasti knygą bei suvokti autoriaus žinutę. Todėl skaitant knygas reikia vadovautis taisykle – geriau mažiau, bet kokybiškai. Ką siūlau jums: kartu su knyga turėti ir užrašų knygutę. Kai tik perskaitote patinkančią mintį, ją užsirašykite.
Artėja Naujieji metai, kaip taisyklė, tikimės, kad jie suteikia naują galimybę tapti geresne savo versija. Mes visada augame, o mano atveju, visada ieškau būdų, kaip suteikti sau naujų įgūdžių, kurie padėtų tobulėti tiek asmeniškai, tiek profesionaliai. Ir jei jau pasaulio milijardieriai tiek daug skaito, tai, matyt, tikrai verta.