Laimei, keltu galima lengvai nusigauti iš Talino į Suomiją automobiliu, o tai reiškia, kad galima išvažiuoti už Suomijos sostinės ribų ir atrasti naujų vietų. Ten yra ką pamatyti – tiek mėgstantiems ramiai praleisti laiką gamtoje, tiek ieškantiems ekstremalesnių pojūčių. Pavyzdžiui, už 100 kilometrų nuo Helsinkio įsikūrusi Ruotsinpyhtää gyvenvietė (švedai ją vadina Strömfors). Ir ne šiaip sau – šiame regione istoriniu požiūriu gyveno nemažai švedų, todėl čia galima išvysti daug raudonos spalvos namų baltais langais ir rėminėmis durimis.
Per kaimą kaip tik teka upė Kemijokis, kuria galima paplaukioti baidare, irklente ar kajaku. Kajakas puikiai tiks tiems, kurie anksčiau niekada nebuvo bandę tokių aktyvių pramogų – svarbiausia pasirinkti ne itin ilgą maršrutą, kad nepavargtų rankos. Taip pat tokiu atveju iki minimumo sumažėja šansai atsidurti vandenyje, nebent patys to panorėsite.
Plaukiant upe galima mėgautis gamtos vaizdais, o jeigu pasiseks, gal net išvysite kai kuriuos vietos miškų gyventojus. Netoliese esančiuose vaizdinguose nameliuose yra keletas restoranų, kur galima numalšinti po fizinio krūvio išaugusį apetitą.
Važiuojant toliau į rytus, visai netoli sienos su Rusija yra bunkeris-muziejus, kur galima smulkiai sužinoti Suomijos istoriją Žiemos karo su SSRS ir Antrojo pasaulinio karo metu. Muziejuje išliko ir Salpa linijos dalis – tai granito luitai, turėję neleisti priešo tankams skverbtis gilyn.
Kaip galima nesunkiai suprasti iš muziejaus pavadinimo, jame yra keletas Antrojo pasaulinio karo laikų bunkerių, kuriuos galima aplankyti ir kruopščiai apžiūrėti. O svarbiausia – viename iš jų galima pasilikti nakčiai! Nakvynė bunkeryje gal ir ne iš patogiųjų, bet užtat nepamirštama. Tereikia iš anksto rezervuoti bunkerį (kad ir kaip juokingai tai skambėtų) ir su savimi turėti miegmaišį. Šiltesni rūbai irgi nepamaišys, nes naktys tuose kraštuose šaltos. Kiek žvaigždučių duotumėte šiam „viešbučiui“?
Netoli muziejaus yra nedidelė alaus darykla „Takatalo & Tompuri“, kurioje verdamas suomiškas alus „Kaski“. Alaus mėgėjai ten ras įvairių šio gėrimo rūšių, tarp kurių yra ir išvirta iš rūkyto salyklo, laimėjusi keletą apdovanojimų. Jeigu alaus nemėgstate, galėsite atsigaivinti įvairiais aukštoje stiklinėje pateikiamais gėrimais su džinu ir miško uogomis ar tiesiog iki soties prisikirsti alaus daryklos restoranėlyje.
Jeigu planuojate į Suomijos pietus vykti vasarą, verta plaukti keltu iš Haminos į Ulgostamio salą, esančią nacionalinio parko dalimi. Saloje praktiškai nėra nieko, išskyrus gamtą, bet užtat kokia ten gamta! Ji visiškai nepanaši į gamtą, kurią pripratome matyti Estijoje. Būnant uolėtoje saloje atrodo, kad atsidūrėte kažkur kalnuose. Dar vienas kelionės į salą vasarą pranašumas – galimybė išsimaudyti (jeigu vanduo bus pakankamai šiltas) ir pasideginti uolėtoje salos pakrantėje.
Mėgstantiems ramesnį poilsį gamtoje tiks Valkmusa nacionalinis parkas, kur galima pasivaikščioti skirtingo ilgio per pelkes vedančiais takais, o iš apžvalgos bokštų stebėti perinčius paukščius. Čia gamta labiau primena estišką. Be to, tam tikru metų laiku ten būna daug uogų – nuo banalių mėlynių iki retesnių paprastųjų tekšių. Svarbiausia spėti jas nuskinti anksčiau už kitus!
Bet jeigu šie užsiėmimai jus atrodo pernelyg nuobodūs, yra ir ekstremalesnės veiklos. Tačiau ją rekomenduotina pasilikti kelionės pabaigai, nes po jos jums tikrai skaudės visą kūną. Už 100 kilometrų nuo Helsinkio yra „Aeronautica Arena“, kur galima paskrajoti aerodinaminiame vamzdyje ir paplaukioti banglente specialiame baseine.
Nereikia bijoti aerodinaminio vamzdžio, tiesa, atsipalaiduoti ir mėgautis ramybe nepavyks. Norint išsilaikyti stipriuose oro srautuose, teks panaudoti visus savo raumenis. Ypač kvapą užgniaužia skrydis į aerodinaminio vamzdžio kupolo viršų – pasijusite tarytum atrakcionų parke. Svarbiausia – pasikliauti instruktoriumi, juk jis tikrai neleis jums tėkštis į aerodinaminio vamzdžio apačioje esančias apsaugines groteles.
Plaukiojant banglente pernelyg atsipalaiduoti irgi nepavyks. Čia viskas priklauso nuo pusiausvyros, o norint ją išlaikyti irgi reikia „įjungti“ visus kūno raumenis. Įdomiausia tai, kad specialiame baseine vanduo teka ne žemyn kaip vandens parko kalneliuose, bet aukštyn. Vadinasi, vienas nerangus judesys, ir galingas vandens srautas jus nuneš aukštyn. Todėl net atsiklaupti ant banglentės – jau pasiekimas. Jeigu neabejojate savo gebėjimais išlaikyti pusiausvyrą, galite pamėginti ir atsistoti, nors tai padaryti kur kas sunkiau. Žinoma, seniai banglenčių sportu užsiimantys žmonės jausis kaip žuvis vandenyje ir galės demonstruoti įvairius triukus. Svarbiausia neleisti vandens srautui iš visos jėgos nublokšti jus į sieną, priešingu atveju mėlynių neišvengsite.
Paskrajojus aerodinaminiame vamzdyje ar paplaukiojus banglente, galima atsipalaiduoti vietos restorane, o tada sugrįžti į Helsinkį ir, įlipus į keltą, plaukti namo.