„Delfi Plius“ pateikia ištrauką iš gydytojos ginekologės Jen Gunter knygos „Vaginos biblija. Kaip atskirti faktus nuo mitų“. Iš anglų kalbos vertė Jurgita Jėrinaitė, knygą išleido leidykla „Kitos knygos“.
ŠTI diagnozuoti padeda trejopi tyrimai. Jie tokie:
• Šlapimo tyrimas. Greitas, gydytojo kabinete atliekamas šlapimo testas, kuris suteikia informacijos apie kraują, bakterijas ir baltuosius kraujo kūnelius. Testų juostelės parduodamos vaistinėje be recepto. Testas nepatvirtina ir nenustato šlapimo pūslės infekcijos, tačiau gali sustiprinti ar sumažinti įtarimus. Naudingiausia dalis yra nitratų rodmuo – bakterijų ženklas.
Nors šie testai populiarūs, dažniausiai suteikia nedaug vertingos informacijos. Jeigu jaučiate įprastus ŠTI simptomus, o testas neigiamas, vis tiek gydykitės. Jeigu simptomai nėra tipiniai, reikia pasėlio (tikslaus tyrimo). Šio testo rezultatus veikia fenazopiridinas, šlapimo pūslės skausmui mažinti skiriamas vaistas, nudažantis šlapimą oranžine spalva.
• Šlapimo tyrimas mikroskopu. Tiriant šlapimą mikroskopu laboratorijoje ir vertinant baltuosius kraujo kūnelius, bakterijas ir kraujo sudėtį, gaunami tikslesni rezultatai nei pirmojo testo. Jeigu randama bakterijų arba baltųjų kraujo kūnelių, ŠTI diagnozė labiau tikėtina, bet ir vėl sužinome ne ką daugiau nei pirmojo testo atveju. Šio tyrimo neveikia fenazopiridinas.
• Šlapimo pasėlis. Išauginamos šlapimo bakterijos. Tai geriausias tyrimas. Jeigu 100 000 bakterijų kolonija nustatoma 1 ml šlapimo, tai laikoma infekcijos patvirtinimu. Yra tam tikrų išlygų. Iki 5 procentų perimenopauzę išgyvenančių moterų ir 10–15 procentų moterų po menopauzės tokį kiekį bakterijų turi pūslėje ir nejaučia jokių simptomų, vadinasi, neserga ŠTI. Svarbu ne tai, ar pasėlio tyrimas teigiamas; svarbu, ar teigiamas pasėlis atitinka jaučiamus simptomus. Taip pat žinome, kad dalis moterų serga ŠTI, nors šlapimo pasėlyje nepakanka bakterijų. Pasėlio fenazopiridinas neveikia.