„Sunkus“ vadovas: kaip elgtis, norint išlaikyti darbą ir savo autoritetą

Laimingi tie, kurie nežino, ką reiškia dirbti, kai viršininkas yra „sunkus“ – despotas, linkęs į asmeniškumus, o gal intrigų karalienė ar karalius. Paprastai tokiems vadovams apibūdinti verslo pasaulyje vartojamas terminas „korporacinis psichopatas“. Geriausia išeitis, žinoma, yra prieš tokį viršininką ir jo vadovaujamą įmonę ar organizaciją „balsuoti kojomis“. Tačiau ne visada tam būna palanki gyvenimiška situacija, o gal ir pats darbas patinka? Kaip išgyventi, kaip tvarkytis, bent jau laikinai, kol rasite kitą darbą?

Iš tiesų su „sunkiu“ viršininku (ar viršininke – lytis čia reikšmės neturi) susiduriame gan dažnai. Juk vadovais gali tapti ir tie, kurie turi nepamatuotą ir nepagrįstą pasitikėjimą savimi, kurie lipa per kitų galvas, kurie yra įtikėję, jog yra patys geriausi ir gali žaisti kitų gyvenimais. Kartais žmonės yra tik priemonės tikslui pasiekti. „Sunkūs“ viršininkai vyrai yra dažniau linkę priimti neteisingus sprendimus, apgaudinėti savo darbuotojus, nesumokėti jiems sutarto atlygio, o „sunkios“ viršininkės dažniausiai linkusios į apkalbas, šmeižtą ir pan.

Turbūt ne vienas esate susidūrę tokia situacija, kai vadovas ar vadovė pasikviečia jus į savo kabinetą, ima saldžialiežuvauti ir prašo apie vieną ar kitą kolektyvo narį „pateikti informacijos“