Susipažinkite su kitokiu Vilniumi: virtuali kelionė po Jaunimo–Sereikiškių–Bernardinų sodą iki Nepriklausomybės

Tuomečio laikmečio amžininkus dažnai kaltina sentimentais sovietmečiui, lyg jie būtų pasiilgę propagandinių transparantų ant kiekvieno kampo, funkcionierių veidmainiškų kalbų apie „visus lygius“ (nors kai kurie buvo smarkiai „lygesni“), tarnybos rekrūtais sovietų kariuomenėje, paskutiniaisiais imperijos metais įsivyravusio kasdienių prekių stygiaus, žeminančio stovėjimo keletą valandų eilėse, kuklių buities sąlygų, įžūlių reikalavimų savoje tėvynėje kalbėti ne gimtąja kalba, išplitusių švogerizmo, „blato“, vagiliavimo ir kyšininkavimo.

O galbūt tie – kai kurių politikierių žodžiais, „antrarūšiai“ sovietmečio vaikai, vėliau šimtais tūkstančių dalyvavę Atgimimo laikmečio darbuose, tiesiog prisimena savąją vaikystę ir jaunystę, kai mokėta džiaugtis gyvu bendravimu, kukliomis vaišėmis, tenkintasi kelionėmis ne už jūrų marių, o po Lietuvą, vienytasi sportavimui ir kūrybinei veiklai, arba tiesiog smagiam pasibuvimui darnioje ir linksmoje draugijoje?

Tad ir kviečiu vyti šalin vienpusį mąstymą ir įdomiai praleisti laiką, atsukant laikrodį iki pat pokario, ir toliau keliaujant laiko tėkmėje, pasidairant į bene populiariausios vilniečių poilsio vietos – Botanikos–Jaunimo–Sereikiškių–Bernardinų sodo – praeitį.

Keliaukime prisimindami ne atgrasius ideologinius transparantus, o mielą ir jaukią šios poilsio oazės aplinką, paragaudami neįmantrių, bet skanių valgių, pasėdėdami prie šniokščiančio fontanėlio ar raibuliuojančio tvenkinio, atsipūsdami ant tvirto ir dailaus suolo, klausydamiesi karuselėse ir atrakcionuose aidinčio vaikų juoko ir grožėdamiesi subtiliai prižiūrėta žaluma.

Kelionėje mus lydės socialinio tinklo grupėje „Kelionės po Vilniaus praeitį“ paskelbti praeities vaizdai, tad linkiu smagaus pasivaikščiojimo 1948–1990 metų laikmetyje!