Švedijoje gyvenanti lietuvė aplankė pavojingus Stokholmo priemiesčius: priminė Vilniaus „krasnūchą“ blogiausiais laikais

Galvojate, kad Švedija tokia šventa, išsivysčiusi šalis – panašiai kaip kokia Šveicarija – kurioje neegzistuoja butelius renkantys benamiai, šiukšlės gatvėje, išmaldos prašantys ir nuo narkotikų apsinešę čigonai prie metro stočių, ir pas mus visur tik pozityvūs dzinguliukai, viskas meditaciškai OM ramu, gražu ir blizga kaip šokoladinio saldainio popieriukas, o aplink įvairiaspalviai trapūs drugeliai skraido? Galvojate, kad Stokholme neturime savo Krasnūchos arba Naujininkų? Galvokite iš naujo. Nėra taip, gerbiami skaitytojai, ir šiandien aš jums tai paneigsiu.

Yra toks nemalonių, atgrasių, prastų rajonų sąrašas, į kuriuos aš iš esmės nevykčiau, o sutemus tai jau niekaip nevykčiau, net jei man kas norėtų sumokėti už tą nuvykimą. Bet dabar atsitiko taip, kad nuvykau, grynai vedina smalsumo ir avantiūrizmo.