Mūsų visuomenė, kaip žinia, yra pasidalijusi į dvi grupes. Vieni už skiepus, kiti prieš, tie vadinamieji antivakseriai. Pastarųjų tarpe turiu ir kelis pažįstamus, kurie mane visaip durnina, kai aš pasakau, kad skiepijuosi ir skiepysiuosi. Va ir dabar laukiu nesulaukiu vakcinos nuo COVID-19.
Taksistų ar pavėžėjų darbas, kaip žinia, užsikrėtimo atžvilgiu, gana pavojingas: tenka vežti įvairius žmones, ir sveikus ir sergančius, ir į ligonines ir iš ligoninių, imti grynus pinigus, atiduoti grąžą ir pan.
Skiepijuosi ne kiekvieną sezoną, bet dažnokai. O gripu besirgęs, jau nepamenu kada, gal prieš 15 metų, gal prieš 20. Nors šiaip įvairioms peršalimo ligoms esu gana jautrus nuo pat vaikystė. Apie tai jau esu minėjęs ankstesniuose rašiniuose, kad ir šitame.
Dažniausiai sloga, ar gerklės skausmas pereina į bronchitą, kurį išgydyti nebūna lengva.
Paskutinę spalio savaitę, trečiadienį, prisiminiau, kad jau senokai skaičiau spaudoje pranešimą, kad Lietuvą vakcina nuo gripo pasiekė. Jau tikrai nemažai laiko praėjo, tad turėtų būti pasiekusi ir Mažeikius. Skambinu į poliklinikos registratūrą, kokia čia bėra tvarka dėl pasiskiepijimo, ar kas nepasikeitę pandemijos akivaizdoje. Atsiliepusi registratorė, maloniai paaiškino, kad skambinčiau į skiepų skyrių ir tarčiausi, ir padiktavo numerį.
Paskambinau, tuoj pat atsiliepė, sakau noriu pasiskiepyti nuo gripo, kada galiu atvykti? Atsakymas mane nustebino: „neturime vakcinos, kada turėsime nežinome“. Sakau, tai gal į kokią eilę reikia užsirašyti, ar kaip čia geriau daryti. Sako, mes į eilę nerašome, skambinkite savo šeimos daktarui. Paskambinau, atsiliepė daktaro padėjėja, kurios atsakymai mane dar labiau nustebino:
– Taip , vakcinos neturime, buvome gavę 20 vienetų, tai iškart ir neliko. Patys darbuotojai irgi laukiame, kad galėtume pasiskiepyti, bet, ar sulauksime, niekas nežino.
– O tai gal yra kokia eilė, į kurią galėtumėte įrašyti?
– Norinčių jau yra virš 15 tūkstančių, o kada gausime, ar iš vis gausime, nežinome. Ankstesniais metais negalėdavome įsiūlyti niekam, o šiemet va tokia situacija.
– O gal čia toje eilėje, kurie laukia nemokamos vakcinos? Man tai nesvarbu, tinka ir mokama.
– Nei mokamos , nei nemokamos neturime, – ir pokalbio pabaigoje patarė paieškoti privačiose gydymo įstaigose, pasakė kelis pavadinimus.
Susiradęs telefono numerius, skambinu į pirmą pasitaikiusią, atsako, kad čia laboratorija ir jie neskiepija, bet duoda kitą numerį, kuriuo galėčiau paskambinti. Paskambinus, iškart atsiliepia:
– Laba diena, ar galėčiau pasiskiepyti pas jus nuo gripo?
– Labas, taip , vakcinos turime dar.
– Kokia vakcinos kaina ir kada būtų galima atvykti?
– Kainuoja 15 eurų, atvykite nors tuojau pat.
Apsidžiaugiau, kad tik tiek tekainuoja, nes draugas buvo minėjęs, kad Kaune mokėjęs 32 eurus.
Už 15 minučių aš jau vietoje, gaunu pasirašyti lapelį, kad neturėsiu pretenzijų, jei kiltų komplikacijų, nusiunčia į kasą susimokėti ir grįžus, suleidžia skiepą. Ir aš jau sučipuotas, kaip antivakseriai mėgsta sakyti. Jau esu avis ir valdininkai galės reguliuoti mano mintis ir elgesį reikiama linkme, leiskite pajuokauti.
Ketvirtadienis. Jau buvo ir pasimiršę vakarykščiai šitie reikalai, kai vakarop, keistai pasijutęs, pasimatavau temperatūrą, 37,5 laipsnio pagal Celcijų, priminė man, ką aš neįprasto veikiau vakar. Pradėjau skaitinėti skiepo lapelį, instrukciją, o ten parašyta, kad 1 iš 10 gali pasireikšti šalutinis poveikis. Kiek kartų esu skiepijęsis anksčiau, niekada nieko panašaus nėra buvę, nieko nejausdavau. Ką padarysi, šį kartą į tą skaičių patekau aš, teks pakentėti.
Penktadienis. Iš ryto tie patys 37,5. Geriu daug skysčių, arbatų, paskaitinėdamas įvairius straipsniukus apie šalutinį poveikį. O tuose straipsniuose, visi gydytojai, kaip susitarę tvirtina, kad gali nežymiai pakilti temperatūra. Vakarop, galva plyšta pusiau nuo skausmo, jaučiuosi labai prastai, pasimatuoju ir matau skaičius 38,7. Plaučiai jau irgi ne kažką, kartais nemaloniai sukosčiu. Išgeriu paracetamolio, pasijuntu šiek tiek geriau, temperatūra šiek tiek nukrenta, bet po poros valandų vėl beveik 39.
Su vienais, su kitais pakalbėjęs, išgirstu, kad jų kai kuriems pažįstamiems, susileidus skiepą, teko kankintis ir po dvi tris savaites.
Naktis praeina ne kaip, kaulus laužo, kartais snusteliu valandikę.
Šeštadienis. Ryte tie patys beveik 38,7. Paracetamolis beveik nepadeda, plaučiai, gal geriau būtų sakyti, bronchai, darosi dar labiau pažeisti, kaskart sukosėdamas, iškosėju pūkių kamuolius. Kankynė, nebe gyvenimas. Kvapą ir skonį jaučiu, apetitas nėra blogas.
Apie 16 valandą pajaučiu pagerėjimą, termometras rodo 37,5. Vaistų, mažinančių temperatūrą, nebevartoju, taip ir nueinu miegoti su tokia pačia temperatūra, nei daugiau, nei mažiau.
Sekmadienis. Vėlinės. Bet aš dar gyvas, ir visai neblogai gyvas, savijauta nebloga, jei neskaitytume problemos bronchuose. Termometras rodo 36,6.
Tiesa, pažįstamos moteriškės, kuri skiepijosi po manęs , teiravausi, kaip jos sveikata, atsakė, kad kuo puikiausia, nieko iš vis nejaučianti. Ji niekada jokių šalutinių poveikių nejaučianti, nors skiepijasi kiekvienais metais. Sakau, nejausdavau ir aš, bet va. Paskambinęs, pasigiriu pažįstamai antivakserei iš Papilės, kad jau organizmas pats susitvarkė su problema ir tuoj būsiu visiškai sveikas. Į tai ji atšauna, kad tu tik nesidžiauk, pamatysi kas bus vakare.
Pasirodo ji teisi. Visą dieną temperatūros neturėjęs, užmiegu su 37,1.
Pirmadienis . Vėl skauda galvą, temperatūra visą dieną nemaža, apie 38 ir daugiau.
Antradienis. Situacija geresnė, nuo ryto 37,0. Jau dirba įstaigos, bandau skambinti į vaistų kontrolę, norėdamas pranešti apie šalutinį vakcinos poveikį. Atsiliepusi moteriškė užsirašo telefono numerį, kurį perduos kolegei, užsiimančiai šiais reikalai ir dirbančiai nuotoliniu būdu, ir ji man atskambins.
Paskambinęs poliklinikon, užsiregistruoju pas šeimos daktarą. Iš pradžių registratorė užregistravo už dviejų dienų, bet kai paaiškinu, kokiu tikslu skambinu, sako, gerai, nešu iškart kortelę pas daktarą, už minutės galite skambinti. Mėginu jam priskambinti, valandą laiko telefonas užimtas, vėliau jau geras signalas, bet nekelia ragelio. Vėl užimtas, vėl geras... 12:00 darbo laikas baigiasi, bandysiu rytoj, jei gyvas būsiu. Per pietus 38,0.
Trečiadienis. Ryte 37,1, per pietus 37,9, vakare 37,2.
Priskambinau šeimos daktarui, kuris nusijuokė į mano samprotavimus apie šalutinį poveikį po skiepo ir pasakė, kad temperatūra po skiepo, tik sutapimas, tuo labiau, kad ir kosulys atsirado. Pasakė, kad jei kaltas būtų skiepas, būtų labai greitai pasireiškęs anafilaksinis šokas ir išvežę su greitąja be sąmonės. Dar pasakė, kad gali būti ir korona, reikia išsitirti, skambinti 1808.
Ketvirtadienis. Rytą pradedu su 38,0.
Prisiskambinau 1808, užsiregistravau COVID-19 testui, eilė prieis tik antradienį popiet.
Penktadienis. 37,3.
Šeštadienis. 36,0, vėliau 37,0.
Sekmadienis. 35,7 ir visą dieną nekilo aukščiau 36,7.
Pirmadienis. 36,0. Jaučiuosi sveikas.
Antradienį prieina eilė ir nuvažiuoju atlikti testo nuo COVID-19.
Ketvirtadienį ateina žinutė į telefoną, kad COVID-19 tyrimas yra neigiamas.
Dėl ko aš čia buvau sunegalavęs, taip ir liks paslaptimi, skiepas paveikė, gripą buvau pasigavęs, o gal SARS-2 ?
Šiaip, vis tiek lieku skiepų šalininku, bet kai kitą kartą sumanysiu skiepytis, prisiminęs šiandienines dienas, labai gerai pagalvosiu, ar man tai daryti. Kaip antivakserė iš Papilės sako, juk didesnė tikimybė, kad to gripo ir iš vis nebūtum pasigavęs, o dabar, savo noru paprašei, kad tave susargdintų. Tavo tiesa, juokiuosi, jei būčiau ir pasigavęs tą nelemtą gripo virusą, tai bent jau veltui, o dabar išeina, kad dar ir 15 eurų sumokėjau, kad juo mane užkrėstų.
Saugokite save, nesirkite, būkite sveiki.