Talentingas rašytojas, kurį apibūdindavo kaip žiaurų ir pašaipų: kas tas Vonnegutas, parašęs apie karo skerdyklą?

Šių dienų įvykių fone verta prisiminti rašytojus, kurie nepaliko nuošalyje karo tematikos. Tokių autorių surasime visą virtinę. Tai didysis Levas Tolstojus, įžvalgusis Erichas Maria Remarque'as, apie senųjų laikų karo subtilybes nemažai prirašęs Williamas Shakespeare’as, Ernestas Hemingway, Margaret Mitchell, George’as Orwellas, mūsų krašto kritiškasis protas Balys Sruoga ir daugelis kitų. Tačiau, jei kalbėsime apie pacifizmą, iš šio būrio norisi išskirti amerikiečių rašytoją Kurtą Vonnegutą.

Pats Vonnegutas Antrojo pasaulinio karo metu pateko į kalinių stovyklą šiaurės Dresdene. Dar kelionėje į stovyklą traukinys buvo per klaidą užpultas Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų. Žuvo 150 keleivių. Patekęs į Dresdeną rašytojas buvo apgyvendintas skerdykloje ir įdarbintas farmacijos fabrike. Šiuo laikotarpiu įvyko žymusis 1945 metų Dresdeno bombardavimas. Vokiečiai nesitikėjo, kad bus užpultas būtent Dresdenas. Šiame mieste buvo itin mažai slėptuvių ir jokios karo industrijos: vien fabrikai ir ligoninės. Tokia nemaloni karo baisumų patirtis sugulė į legendinį ir didele dalimi biografinį Vonneguto romaną „Skerdykla Nr. 5“. Apie karą ironiškai ir kritiškai Vonnegutas prabyla ir kituose savo kūriniuose.

Vis dėlto nereikėtų skubėti traktuoti K. Vonneguto kaip vieno iš taikiausių pasaulio rašytojų ir čia padėti taško.