Pernelyg lengva ir paprasta prieiga prie pornografijos internete
Dar 2011 metais Tarptautinė Migracijos organizacija atliko didžiulį tyrimą pornografijos temomis. Daugiau kaip 90 proc. respondentų pareiškė, kad jie yra susipažinę su pornografija ir paaiškino savais žodžiais, kaip jie supranta pornografijos sąvoką. Daugiau kaip 60 proc. prisipažino, kad matė pornografijos vaizdus ne vieną kartą, o tarp 12–13 metų vaikų ne kartą matė pornografiją 35 proc. apklaustųjų. Taip pat išsiaiškinta, kad daugumai vaikų ir paauglių sekso vaizdai sukėlė nerimą, jaudulį ir baimę.
O 2010 metais tyrimų kompanijos „YouGov“ atliktos apklausos duomenimis, beveik kas trečias 9–16 metų moksleivis bent kelis kartus per mėnesį žiūrėjo pornografijos vaizdus savo mobiliajame telefone.
Tuo tarpu Lietuvos VRM Informacijos ir ryšių departamento pateikti statistikos duomenys, kiek vaikų buvo priversti lytiškai santykiauti ir jie buvo išnaudojami pornografijos tikslais – pribloškiantys...
Prieš kiek laiko britų sociologai atliko apklausą ir išsiaiškino, kad 90 proc. vaikų Didžiojoje Britanijoje turi išmaniuosius telefonus, todėl dabar pamatyti pornografiją internete yra nepaprastai lengva.
Daugelis vaikų turi savo asmeninius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, todėl blaiviai mąstantys tėvai turi suprasti, kad jų vaikas, anksčiau ar vėliau, susidurs su pornografiniais vaizdais.
Prieš kiek laiko kai kuriose Didžiosios Britanijos mokyklose buvo pasiūlyta įvesti papildomas lytinio švietimo pamokas, per kurias būtų aiškinama su kokiais pavojais galima susidurti internete ir kaip į tai reaguoti. Britų pedagoginė asociacija ragina pornografijos įtakos tyrimą įtraukti ir į mokyklos programą. Tiesa, „pagal amžių“. Tai yra, pradedant maždaug nuo 10 metų vaikų, jie turi būti mokomi saugaus interneto naudojimosi taisyklių ir įspėjami apie galimybes užklysti į įvairias nepageidautinas svetaines. Šios temos kiek išsamiau buvo aptarinėjamos ir su vyresniais paaugliais.
Anot pedagoginės asociacijos atstovo, vaikai auga per daug seksualizuotame pasaulyje. Jie turi pernelyg lengvą prieigą prie pornografijos internete ir jiems reikia specialių įgūdžių, kad suprastų, jog tai daryti per anksti.
Psichologijos specialistai neabejoja, kad tai, ką paaugliai mato pornografijos svetainėse, turės įtakos jų asmeniniam gyvenimui ir net jų seksualiniam gyvenimui užaugus. Nes pornografija nėra tas pats, kas ir įprastas seksas. Tuo tarpu neretai paaugliai „pornografijos pasaulį“ lygina su „tikruoju sekso pasauliu“.
Vaikinai tiesiog tampa apsėsti noro būti sekso galiūnais
Pornografijos galimybės, jos populiarumas ir prieinamumas internete kartu su mūsų visuomenės nenoru kalbėti apie seksą lemia tai, kad pornografija iš esmės pakeitė lytinį švietimą.
O tie, kurie pasisako už geresnį lytiškumo ugdymą mokyklose, nerimauja, kad veikiami pornografijos paaugliai pradės elgtis taip, ką jie ir mato tuose filmuose suaugusiems.
Kitaip tariant, matydami, kad tam tikras veiksmas dažnai kartojamas pornografiniuose filmuose, paaugliai gali padaryti išvadą, kad šis veiksmas yra įprasta visų žmonių seksualinio gyvenimo dalis.
Anot ekspertų, iš pornografijos pasaulio atsinešami „estetiniai standartai“ gana sėkmingai įgyvendinami ir realiame gyvenime. Britų sociologai atliko apklausą tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių (10–14 metų), kurių buvo paklausta, ką jie labiausiai įsiminė ar kokie filmo epizodai įstrigo jų galvose, buvo šie dažniau pasikartojantys atsakymai: „moteris čiulpia vyro penį“, „vyrų labai didelis penis (18–20 cm.), „moterys labai garsiai dejuoja“, „vyras santykiauja su vyru iš nugaros, vyras čiulpia vyro penį“, „vyras santykiauja su dviem moterimis: su viena iš nugaros, o kitai įkišęs pirštus į vaginą“, „santykiauja keli iš karto vyrai ir moterys, pasikeisdami“ ir taip toliau.
Kitos apklausų duomenimis, daugelis amerikiečių ir britų moksleivių „brazilišką“ depiliaciją vašku laiko įprastu dalyku. Paaugliai net mano, kad jie visada turėtų laikytis šios „normos“.
Prieš kiek laiko Didžiosios Britanijos žiniasklaida plačiai nušvietė istoriją, kaip pašiurpino tuo metu dar Londono meru dirbusį Boriso Johnsono seserį Rachel, sužinojusi, kad jos 15-metė dukra pasakė norinti depiliuoti vašku intymią zoną.
Tyrėjai neabejoja, kad erotizmo ir tiesioginės pornografijos „šliaužimas“ į paauglių gyvenimą iškreipia jų pačių įvaizdį: vaikinai tiesiog tampa apsėsti noro turėti 18–20 cm. penius, būti mačais, sekso galiūnais, o merginos jaučiasi priverstos būti seksualiai prieinamos.
Pornografija pakeitė berniukų/vaikinų požiūrį ir į tai, kaip mergaitės/merginos turėtų atrodyti: ilgais plaukais, standžiomis krūtimis ir dideliu užpakaliuku. Jei merginos plaukai trumpi, vaikinai sako, kad ji turi užsiauginti ilgus plaukus, jei nori susilaukti jų dėmesio!
Negana to, peržiūrėti pornografijos vaizdai neduoda ramybės ne vienam berniukui ar vaikinui. O jei intymaus suartėjimo metu paaiškės, kad jie visai nepanašūs į sekso galiūnus iš pornografijos filmų?
Be to, vaikinai, norėdami atrodyti kieti, siūlo merginoms kartu žiūrėti pornografinius filmus, o po to mėgina kopijuoti tai, ką matė ekrane...
Pornografija keičia seksualinį paauglių elgesį
Pietų Anglijos Portsmuto universiteto ir labdaros organizacijos „UK Safer Internet Center“ atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš trijų 16–24 metų paauglių ir jaunuolių pripažįsta, kad pornografija turėjo įtakos jų santykiams su mergina ar vaikinu.
Labdaros organizacijos „ChildLine“ pranešimais, paauglių skambučių, kuriuos traumuoja pamatyti seksualiniai vaizdai internete, skaičius per pastaruosius metus išaugo 34 proc. Nors ir sunku užtikrintai įrodyti, kaip pornografija keičia seksualinį paauglių elgesį. Vienaip ar kitaip, bet daugelis paauglių neslepia, kad būna sukrėsti, netyčia susidūrę su pornografija internete.
Kai kuriose britų mokyklose dabar mokoma „asmeninio, socialinio, medicininio ir ekonominio švietimo“, kur mokytojai gali aptarti su moksleiviais ir lyčių santykius.
Tyrimų duomenimis, dabar vidurinėse mokyklose „lytinio švietimo“ pamokos daugiausiai apima tik biologijos pagrindų kursą. Bet mokyklos turi pačios nuspręsti, ar suteikti vaikams „seksualinį“ išsilavinimą. Be to ir tėvai turi teisę atsisakyti, kad jų vaikai lankytų užsiėmimus, apimančius lytinio ugdymo ir švietimo klausimus.
Taigi, ar reikėtų vaikams aiškinti, kad pornografija yra „netikras seksas“? Tai yra mokytis vaikus, kaip atskirti pornografiją nuo realybės?
Vienaip ar kitaip, bet dabar, kai 90 proc. vaikų turi išmaniuosius telefonus, nepakanka paaiškinti, kaip (ne)užsitaisyti vaiko paauglystėje.
Anot ekspertų, vaikams ir paaugliams reikia nuolat aiškinti, kaip elgtis, kai kas nors jiems atsiunčia bjaurų paveikslėlį telefonu ir panašiai.
Tačiau britų Nacionalinė mokytojų sąjunga įsitikinusi, kad pornografijos temos klasėje turėtų būti aptarinėjamos tik tuo atveju, jei patys moksleiviai iškelia šią temą.
Jų manymu, tėvai turėtų būti tiesesni ir nuoširdesni, diskutuodami su vaikais apie seksą.
„Svarbiausia nesigėdyti ir nesakyti: „Padorios merginos to nedaro“, – teigė mokytojų sąjungos atstovė.
Siobhan Freegard, svetainės „Netmums“ įkūrėja (ši svetainė skirta Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems tėvams, kurioje tiek motinoms, tiek tėvams teikiama informacija apie vaikų auklėjimą) sako, kad pornografija yra pakankamai dažna diskusijų tema jos įkurtame internetiniame forume „Coffee House“, kur mamos aptarinėja, keičiasi informacija ir patarimais, kaip apsaugoti vaikus nuo pornografijos, ką reikia aiškinti ir ar verta apskritai ką nors aiškinti jiems apie pornografiją.
Bet motinos neslepia, kad dažnai pasimeta, jei vaiko kompiuteryje randa pornografinių nuotraukų ar vaizdo įrašų.
„Tai yra minų laukas. Daugelis tėvų nežino, ką pasakyti ir ką daryti. Pavyzdžiui, vieniša motina nežino, kaip auginti paauglius berniukus. Vienišas tėvas ne visada žino, kaip aptarti šį klausimą su dukra. Net pilnose, tradicinėse šeimose dažnai visiškai nekalbama apie seksą. Iš tikrųjų mokyklos ir tėvai turėtų dirbti išvien, kad rimtai užsiimtų vaikų lytiniu švietimu“, – parašė Siobhan Freegard savo socialinio tinklo paskyroje.
Apie trečdalis vaikų pasaulyje yra seksualiai išnaudojami internete
Labai viliojantį pasiūlymą gavo dvi 14-metės mergaitės, patalpinusios savo „seksualias“ nuotraukas socialiniuose tinkluose: atvykti į Italiją, dalyvauti fotosesijose ir tapti modeliais.
Būsimų „modelių“ tėvai apie šį pasiūlymą net nenutuokė. Tiksliau, mergaitės kreipėsi į dar vienos draugės tėvus ir paprašė, kad šie įtikintų jų tėvus išleisti į Italiją, kadangi be suaugusių oficialaus sutikimo, išvykti nepilnamečiams į užsienį negalima. Netrukus paaiškėjo, kad suaugusiųjų įtarimai nebuvo be pagrindo: italų fotografai griežtai atsisakė, kad fotosesijoje dalyvautų „jaunųjų modelių“ tėvai ir apskritai nenorėtų, kad kelionėje paaugles lydėtų suaugusieji. Tik per plauką buvo išvengta labai liūdnų pasekmių.
Panaši istorija nutiko ir dar dviem nepilnametėms, 16 metų merginoms, taip pat daug laiko praleidžiančioms socialiniuose tinkluose. Merginoms pranešė, kad jos laimėjo kažkokį virtualų, socialiniame tinkle paskelbtą konkursą ir dabar joms siūlomas modelių darbas Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Apsvaigusios nuo pribloškiančio pasiūlymo, merginos net nepagalvojo, kad jos nežaidė ir nedalyvavo jokiame konkurse. Nepaisant to, merginos buvo nusiteikusios ryžtingai. Tėvai palaikė jas ir džiaugėsi, kad jų vaikams atsirado unikali galimybė gyvenime. Laimei, dėl tam tikrų aplinkybių ta kelionė baigėsi taip ir neprasidėjusi.
Europos Sąjungos iniciatyva atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad seksualinio pobūdžio pasiūlymų iš suaugusių vartotojų internete sulaukia kas penktas 10–17 metų vaikas ir paauglys. Į virtualią erdvę vienu metu susirenka apie 50 tūkst. įvairaus plauko nusikaltėlių. Tarp jų ir pedofilų, pasirengusių įtraukti į savo pinkles vis naujas aukas.
Prie kelerius metus Tarptautinė migracijos organizacija išvien su Švedijos tarptautine vystymosi ir bendradarbiavimo valdyba išplatino informaciją, kad daugiau kaip 1 milijonas vaikų pasaulyje verčiami dalyvauti pornografijos filmavime. Kai kuriais duomenimis, apie trečdalis vaikų yra seksualiai išnaudojami internete, bet tik 10 proc. atvejais jų tėvai ar giminaičiai, atsakingi už tuos vaikus, domisi, kas vyksta.
Tuo tarpu Lietuvos VRM, Informacijos ir ryšių departamento duomenimis, vaikų ir paauglių (berniukų ir mergaičių) iki 18 metų, patyrusių seksualinę prievartą 2019 metais buvo 79, o 2020 metais – 70. Bet seksualinį prievartavimą 2019 metais išgyveno 54 vaikai, o 2020 metais – 31. (Neaišku, kodėl šios dvi identiškos nusikalstamos veikos atskirtos statistikoje – red.).
Įregistruota įžaginimų 2019 metais – 44, o 2020 – 30. Kad vaikai buvo verčiami lytiškai santykiauti – 2019 metais neįregistruotas nei vienas toks atvejis (?!), o 2020 metais – „tik“ 2 atvejai. Tuo tarpu įregistruota, kad 2019 metais buvo tvirkinami mažamečiai 94 atvejais, o 2020 – 104 atvejais.
Taip pat įregistruota, kad vaikai buvo išnaudojami pornografijoje 2019 metais „tik“ 17 atvejais, o 2020 metais – 18.
Virtualioje erdvėje vaikai ir paaugliai gana lengvai užmezga kontaktus ir bendrauja be suaugusiųjų žinios, nes realiame gyvenime būtų sudėtingiau tą padaryti. Paprastai vaikų medžiotojai eina į tuos portalus, kur ir renkasi paaugliai. Tai visokiausi forumai, pokalbiai, žaidimai, kur ir stebi jų dalyvius bei užmezga su jais pažintis, apsimesdami bendraamžiais.
Paprastai „vaikų medžiotojai“ yra geri psichologai ir greitai nustato lengvai pažeidžiamus vaikus, kurie yra ir jaučiasi vieniši, nusiminę, liūdni, niekam nereikalingi, nepatiriantys tėvų dėmesio ir meilės. Arba tie, kurie ieško pagalbos ir palaikymo. Pedofilai su dideliu susidomėjimu išklauso savo virtualių „draugų“ problemas, užjaučia ir užkariauja jų pasitikėjimą. Taip pamažu įtraukdami juos į pokalbius apie intymius dalykus, demonstruodami erotinio pobūdžio medžiagas, mėgindami išjungti moralinius nepilnamečių stabdžius. Tačiau jau užmezgus pažintį, suaugęs žmogus pradeda įtikinėti vaiką pereiti nuo viešo pokalbio virtualioje erdvėje prie labiau atokesnės vietos realiame gyvenime.
Net neįsivaizduoja kokie pavojai tyko vaikų virtualioje erdvėje
Žinoma, ne visada, bendraujant internete, viskas baigiasi seksualine prievarta, nes vaiko viliojimas gali trukti ir ilgiau, ir nutrūkti bet kurią akimirką. Vaikas ar paauglys gali ir nesutikti pereiti į artimesnio bendravimo aplinką, jei prieš tai tėvai jau išaiškino, kaip jis turi elgtis ir kad reikia būti atsargiam. Arba bendraujant su savo „virtualiu draugu“, vaiką gali kas nors ir išgąsdinti ar priversti suklusti kuri nors aplinkybė. Ir jis paprasčiausiai užblokuoja (tėvų pamokytas) savo pašnekovą. Ir nebeatnaujina su juo kontakto. Todėl nusikaltėliai veikia socialiniuose tinkluose naudodami įvairiausius slaptažodžius. Ir jei pedofilas ar kitas iškrypėlis nusižiūrėjo auką, gali prisistatyti tam vaikui vis kitu vardu, kol pasieks savo tikslą.
Bet apie tai nekalbama garsiai visuomenėje. Gal, jų akimis, šis klausimas nėra pakankamai aktualus, svarbus ir net neįsivaizduoja kokie pavojai tyko vaikų virtualioje erdvėje. Tarp jų ir pedofilijos grėsmė, ir vaikų pornografija. Be to, tenka girdėti priekaištų, kad tokiu prevenciniu darbu galima sukelti nesveiką vaikų susidomėjimą pornografija.
Iš tikrųjų, tyrimų duomenimis, kai kuriems nepilnamečiams gali atsirasti priklausomybė nuo pornografijos. (Lygiai taip pat, kaip ir narkomanams ar alkoholikams atsiranda priklausomybė – red.). Viskas priklauso nuo peržiūrimos pornografijos kiekio ir dažnumo. Tyrėjai neabejoja, kad tokiems vaikams ir paaugliams ilgainiui atsiranda noras mėgdžioti ir kopijuoti tai, ką matė pornofilmuose ir dalyvauti pornografijos filmų filmavime.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad daugiau kaip 20 proc. paauglių galvoja, jog filmuotis pornografinio turinio filmuose – madinga ir „kieta“. Akivaizdu, kad ši „mada“ ne vieną privedė prie to, jog paaugliai patys savo išmaniaisiais telefonais fotografuoja, filmuoja erotinius vaizdus, išsirengę pusnuogiai, ir įdeda nuotraukas ir vaizdo įrašus į socialinius tinklus arba išsiunčia jas savo virtualiems draugams.
Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad 98 proc. vaikų bendrauja socialiniuose tinkluose, o 60 proc. jų susitiko realiame gyvenime, su kuriais susipažino internete. Be to, 30 proc. respondentų pasakė, kad gyvenime virtualūs draugai neatitiko savo įvaizdžių, susikurtų internete. Beje, neretai „draugai“ neatitiko ne tik amžiaus, ūgio, išvaizdos, bet kartais ir nurodytos lyties.
Anot psichologų, paprastai vaikai, įtraukti į pornografinės produkcijos gamybą, patiria labai rimtą psichologinę traumą. Pasekmės gali būti tokios pat, kaip ir vaikai patyrę seksualinę prievartą. Fotografijos ir pornografinio turinio filmai internete plaukioja kaip žuvys vandenyne – laisvai ir prieinamai. Jos tampa prieinamos milijonams žmonių, taip pat ir nepilnamečiams. Tos nuotraukos kopijuojamos, platinamos, o po to būna sudėtinga jas pašalinti iš interneto. Tai morališkai žlugdo bet kurį vaiką.
Todėl tėvai turi įsidėmėti, kad niekas neturi teisės fotografuoti jų vaikų, net vaikų darželyje, be tėvų sutikimo. Bėda ta, kad patys tėvai noriai įkelia savo vaikų nuotraukas į socialinius tinklus, dalyvauja įvairiuose virtualiuose konkursuose ir nemato tame jokio pavojaus. Nė nesusimąsto, kad jų atžalų nuotraukas atidžiai peržiūri ir nusikopijuoja pedofilai. O paskui seka, stebi tą vaiką pagal turimą informaciją.
Vaikų seksualinės prievartos atvejai yra pakankamai uždari ir įslaptinti
Be to, ne mažiau svarbu, kad būtų vaikų ir tėvų abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai. Kad vaikai žinotų, jog iškilus pavojui, tėvai juos supras ir padės. Reikia susitarti su vaiku, kad jis būtinai papasakos, jei kas nors panorės jį fotografuoti ar dar ką nors siūlys. Net jei tai būtų gerai pažįstamas vaikui žmogus. Kad vaikai turi teisę pasakyti „ne“ žmogui, siūlančiam keistus ir visai nevaikiškus dalykus.
Problema ta, kad vaikų seksualinės prievartos atvejai yra pakankamai uždari ir įslaptinti. Daugumai tėvų net sunku įsivaizduoti, kad tai galėtų nutikti su jų vaiku. Todėl jie nemano, kad reikia kalbėtis su jais apie galimus pavojus, norint apsaugoti juos nuo neigiamų ir skaudžių pasekmių. Juk patys vaikai tikrai nežino kaip elgtis, iškilus pavojingai situacijai. Jiems turi aiškinti tėvai ir mokytojai. Bet dažniausiai taip nėra.
Todėl jei vaikas nukentėtų nuo seksualinės prievartos, jis greičiausiai ir neprasitartų apie tai tėvams. Vaikai gali tylėti ir dėl to, kad jaučiasi kalti ir nenori liūdinti tėvelių. Tuo tarpu pedofilas, įvykdęs nusikaltimą, gali ir prigąsdinti vaiką arba pasakyti, kad juo vis tiek niekas nepatikės. Nutinka ir taip, kad nusikaltėlis pradeda vaiką lepinti dovanomis ir pasiūlo laikyti tai, kas vyksta tarp jų abiejų, paslaptyje.
Tėvai pirmiausiai turi būti draugai savo vaikams, kuriais jie besąlygiškai pasitikėtų. Tada galima drąsiai pasakyti vaikui, kad jis gali papasakoti jiems viską, nieko neslėpdamas. Svarbu, kad tėvai pažadėtų niekada nepykti ir juo labiau nerėkti ant jo, kad ir kas nutiktų. Ir kartu aptars iškilusią bent mažiausią problemą.
Bet jei vaikas prisipažino, kad yra seksualiai išnaudojamas, tik neišgąsdinkite jo savo reakcija. O būtinai kreipkitės į specialistą, kuris galės profesionaliai padėti vaikui. Be to, nesugalvokite patys užsiimti tyrimu, ieškodami nusikaltėlio, ir nubausti jį. Tą turi padaryti tik atitinkamos institucijos.
Būtų pravartu, jei tėvai surašytų savo vaikui saugaus elgesio internete taisykles ir pakabintų jam prieš nosį ant sienos. Taip pat turi paaiškinti, kaip elgtis susidūrus su pavojingu nepažįstamu ir jo seksualinio pobūdžio pasiūlymais.
Tėvai turi išklausinėti savo vaiką apie jo virtualius draugus, domėtis jo pomėgiais, kam jis naudoja internetą ir į kokius portalus užsuka dažnai. Paaiškinti vaikui, kad niekada nepasiduotų įkalbinėjamas nepažįstamų susitikti asmeniškai arba apsikeisti nuotraukomis bei telefonų numeriais, nepranešus apie tai tėvams. Juo labiau siųsti virtualiems draugams erotines nuotraukas. Apskritai, kad saugotų bet kokią asmeninio pobūdžio informaciją nuo virtualių „draugų“, nes negali žinoti, kas iš tikrųjų slepiasi už jų.
Norint apsaugoti vaiką nuo seksualinio išnaudojimo, geriausia, kad tėvai nustatytų programas, draudžiančias prieigą prie erotinio ir pornografinio turinio portalų.