Užuot tapęs kunigu Krėvė tapo įtakingu rašytoju ir politiku, kurio gyvenimą valdė aistros: vedė mokinę ir susirado meilužę

Lietuvių literatūros klasiko, profesoriaus ir politiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimas net šiandien atrodo tikra egzotika. Rašymu jis susidomėjo dar paauglystėje, tačiau pildydamas tėvo valią įstojo į kunigų seminariją. Tiesa, mokslų nebaigė ir dvasininku netapo – išvyko į Baku, kur įsimylėjo mokinę, sukūrė šeimą ir grįžo kurti į tėvynę.

Šis tekstas delfi.lt pirmąkart publikuotas 2020 m. rugsėjo 11 d.

Kartais stebimasi, kaip viename asmenyje galėjo derėti amžinųjų vertybių ieškantis rašytojas, atrodo, aplenkęs laiką – dar 1913 m. jis Kijeve apgynė disertaciją apie Budos ir Prajekabudos vardų kilmę, sukūrė amžiams į Lietuvos istoriją įrašytus įvairių žanrų kūrinius, bei abejotinų pažiūrų politikas, bičiuliavęsis ir su tautininkais, ir su komunistais, sutikęs tapti marionetinės Liaudies vyriausybės vadovu, užsienio reikalų ministru.

Ką jau kalbėti apie asmeninį šio iškilaus lietuvio gyvenimą. Amžininkai liudija, kad, nors ir nebuvo gražuolis, rašytojas daug dėmesio skirdavo savo išvaizdai: rengėsi tvarkingai, nešiojo batus aukštais kulnais, mėgo miniatiūrinius daiktus. Pavyzdžiui, turėjo mažą moterišką laikrodėlį, smulkius rašymo reikmenis. Kai išvykęs į Baku jis pamilo dešimtmečiu jaunesnę moksleivę, šios tėvams neįtiko nei mokytojo išvaizda, nei turtinė padėtis, nei tikėjimas. Vis dėlto savo jis pasiekė – egzotiško grožio žmoną parsivežė į Vilnių, perkrikštijo ir su ja susilaukė pirmosios dukros.