Frenkas Hameris[1] gimė 1884 m. kovo 17 d. Teksase, Feirviu miestelyje. Berniuko vaikystė prabėgo rančoje, kol 1894 m.[2] su šeima jis persikėlė į Oksfordo miestą (Teksase). Vaikinas padėjo ūkyje ir dirbo tėvo kalvėje. Kiek vėliau rančoje dirbo kaubojumi ir prižiūrėjo arklius. Baigęs šeštą klasę, jaunas vyrukas vis daugiau laiko ėmė leisti laukinėje gamtoje. Čia būsimasis įstatymų sergėtojas suformulavo gana keistą ir labai savotišką apibrėžimą. Žmones ir gyvūnus jis sulygino pagal šiuos kriterijus: įprastas nusikaltėlis buvo kaip kojotas, nuolatos žiūrintis sau per petį; žudikas gi buvo ramus, šaltakraujis ir klastingas tarytum gyvatė. 1905 m. Hameris padėjo sučiupti arkliavagį, o jaunuolio įgūdžiai nepraslydo vietos šerifui pro akis. Stiprus, greitai mąstantis ir profesionalus šaulys, kuo puikiausiai tiko Teksaso reindžerių tarnybai.
Karjerą jis pradėjo 1906 m. būdamas 22-ejų. Pradžioje jaunasis pareigūnas patruliavo Teksaso pasienyje, o 1908 m. Frenkas tapo Navasotos miesto maršalu. Šiose pareigose jis išbuvo iki 1911 m., kai buvo paskirtas specialiuoju pareigūnu Hariso apygardoje. Į reindžerių tarnybą vyras vėl grįžo 1915 m. ir Teksaso pietų pasienyje padėjo vietos pareigūnams kovoje su ginklų kontrabandininkais bei kitais nusikaltėliais.
1920-ųjų pabaigoje Hamerio reputacija plačiai pasklido po apylinkes. Vyras buvo žinomas kaip geležinės valios bei tvirtos moralės žmogus. Jis paskatino Teksaso bankininkų asociaciją skirti net 5000[3] dolerių premijas už sumedžiotus bankų plėšikus. Frenkas taip pat pagarsėjo kaip žmogus, saugojęs afro-amerikiečių nusikaltėlius nuo vietinių linčo teismų. 1932 m. jis atsistatydino iš pareigų, tačiau išlaikė vietą Specialioje reindžerių komisijoje.
Frenko Hamerio porininkas Benas Maney Gaultas[4] gimė 1886 m. liepos 21 d. Treviso apskrityje, Teksase. Jis vertėsi ūkininkyste, tačiau Didžiosios depresijos metais kritus pieno supirkimo kainoms, vyras susirado darbą lentpjūvėje. XX a. 3-iojo dešimtmečio viduryje, abu vyrai gyveno kaimynystėje Ostine, todėl vienas kitą neblogai pažinojo. Gerai sutarė ir jų žmonos – Gladis ir Rebeka. Gaultas buvo lakoniškas, kuklus ir konservatyvus žmogus, todėl puikiai tiko Frenkui į kompaniją. Ryšį taip pat stiprino ir bendri pomėgiai – medžioklė bei pokeris.
Nepaisant to, kad Gaulto pagrindiniai amatai buvo ūkininkystė ir darbas lentpjūvėje, Frenkas jame įžvelgė visiškai kitas vertybes. Lengvai pritampantis aplinkoje, fiziškai stiprus, bebaimis, ramus, atviras ir patikimas griežtos moralės vyras – tai buvo savybės, kurias Hameris vertino labiausiai.
Pasitikėdamas savo bičiuliu, jis asmeniškai pasiūlė Gaultui kartu dalyvauti slaptose operacijose, užtikrinant nelegalių azartinių lošimų kontrolę bei kontrabandinių naftos produktų prekybą Meksijos ir Borgerio miestuose. Nuo 1929 m. Maney Gaultas oficialiai prisijungė prie Teksaso reindžerių.
1934-siais jau buvo dveji metai, kaip Boni ir Klaidas nevaržomi siautėjo kartu su bendražygiais, žiniasklaidoje nuskambėję kaip „Barrow Gang“ (Barou gauja). Savo arsenale pasitelkę vogtus greitus automobilius ir galingus šaunamuosius ginklus[5] (trys Brauningo automatiniai šautuvai, du nupjauti dvivamzdžiai, kone tuzinas pistoletų ir begalė kitos amunicijos), garsieji nusikaltėliai ne tik gerokai pranoko pareigūnus savo ginkluotės potencialu, bet ir visuomet buvo vienu žingsniu priekyje.
Teisėsaugininkų kantrybė trūko, kai Boni ir Klaidas iš Isthamo kalėjimo išlaisvino penkis nuteistuosius. Operacijos metu buvo nužudytas ir kalėjimo prižiūrėtojas, o nusikaltėliai paspruko nenubausti. Teksaso kalėjimo vyriausiasis valdytojas Lee Simonsas, asmeniškai kreipėsi pagalbos į tuomet jau atsistatydinusį Frenką Hamerį, kad šis padėtų sučiupti bėglius. Jo teigimu, Hameris buvo vienintelis žmogus galintis tai padaryti. Frenkui buvo pažadėta visiška veksmų laisvė ir buvęs reindžeris greitai ėmėsi to, ką mokėjo daryti geriausiai – medžioti nusikaltėlius.
Frenkas gerai žinojo, kad vienas sėkmingai operacijos užbaigti nepajėgs, todėl daug negalvodamas pasiūlė prisijungti savo ištikimajam porininkui ir bičiuliui Gaultui. Du drąsūs vyrai vėl ėmėsi mirtinai pavojingo darbo.
Kaip ir derėjo, apie savo taikinius reindžeriai siekė sužinoti viską, ką tik galėjo. Gauta informacija padėjo Frenkui nuspėti galimai pagrindinį Klaido maršrutą (Teksasas – Luiziana – Misūris), kuriame siautėjo nesugaunama porelė. Jis taipogi užmezgė ryšius su FTB, vietos teisėsauga ir šerifu Hendersonu Jordanu iš Luizianos. Šie kontaktai labai prisidėjo prie vėlesnės operacijos sėkmės.
Kartu su savo porininku Maney Gaultu, Hameris visą dėmesį sutelkė Henry Metvino[6] stebėjimui, kuris buvo romantiškos porelės gaujos bendrininkas. Jis buvo pastebėtas lankantis savo šeimyną, todėl reindžeriai ėmė jį sekti. Pareigūnai puikiai išnaudojo šią situaciją: bijodamas dėl savo šeimos gerovės, Henrio tėvas Ivy Metvinas,[7] sutiko talkinti teisėsaugai paruošiant pinkles Boni ir Klaidui. Jis taipogi vylėsi, kad jo sūnų pavyks išsukti gyvą ir sveiką iš šios velniavos. Piktadariams buvo paruošti mirtini spąstai.
Pasala prasidėjo 1934 m. gegužės 23 d. ryte, kai Boni ir Klaidas turėjo grįžti į Metvinų namus. Ivy Metvinui buvo liepta palikti savo sunkvežimį kelkraštyje imituojant, kad jis keičia ratą dėl nuleistos padangos. Apytikriai 9:15 kelyje pasirodė porelės Ford – V8. Nusikaltėliai sumažino greitį ir sustabdė automobilį, norėdami pagelbėti savo grupuotės nario tėvui, tačiau priešais save jaunuoliai išvydo ne ką kitą, o reindžerį ir nutaikytą šautuvo vamzdį tiesiai į juos. Hameris dar vylėsi sučiupti jaunuolius gyvus ir sveikus, tačiau planas žlugo kai kelyje pasirodė miškovežio sunkvežimis ir vienas pareigūnas, neatlaikęs slegiančios įtampos paleido šūvį. Įsimylėjelių porelė nė neketino pasiduoti gyvi ir patys stvėrė ginklus, tačiau iššauti jie jau nespėjo. Hamerio komanda sukalė 167 kulkas į jų kūnus bei automobilį.
Būdami garbingi ir santūrūs, reindžeriai niekuomet nesiveržė viešai kalbėti apie savo žygdarbius. Tą puikiai iliustruoja ir paskutinė filmo „The Highwaymen“ scena, kai tūkstantinė minia lydėjo kulkomis suvarpytą Boni ir Klaido automobilį.
Maney Gaultas ir toliau tarnavo reindžerių tarnyboje. Jis mirė 1947-ųjų gruodžio mėnesį. Frenkas Hameris galutinai iš tarnybos pasitraukė 1949 m. ir toliau gyveno Ostine. Jis mirė 1955 m. liepos 10 d. miegodamas, ištikus širdies smūgiui.
Boni ir Klaido automobilis šiuo metu yra eksponuojamas Whiskey Pete’s[8] viešbutyje, Nevadoje.
[1] „The Men Who Brought Down Bonnie and Clyde“ www.biography.com
[2] „Francis Augustus Hamer“ www.texasranger.org
[3] „Frank Hamer“ www.findagrave.com
[4] „The Legendary Maney Gault“ www.truewestmagazine.com
[5] „Guns Found on Outlaws Bonnie and Clyde for sale“ www.history.com
[6] „Henry Methvin – Barrow Gang Member“ www.legendsofamerica.com
[7] „Ivy Terrell Methvin“ www.findagrave.com
[8] „Bonnie and Clyde’s bullet riddled „death car“ is on display at Whiskey Pete’s Casino in Primm, Nevada“ www.thevintagenews.com