Vyriška vieniša Valentinkė: be „Tinder“ ir alkoholio turbūt sunkiai

Valentino diena kažkodėl moterimis yra labai svarbi. Ką padarytum ar nedarytum, visada bus blogai. Aš norėčiau atsipirkti Hemingway žodžiais „If my Valentine you won’t be, I’ll hang myself on your Christmas tree“, tačiau aš ne Hemingway. Man reikia pirkti šokoladus ir gėles, vakarienes ir viešbučių kambarius. Per Valentino dieną tenka būti ypač geram, nes kažkodėl meilės diena (kaip ir visos dienos) yra skirta moterims.

Vyrams gyvenimo nėra. Mes tik dirbam, stengiamės dėl moterų ir dar liekam kalti. Neturime mes daug švenčių, esam moterų švenčių atributai, dažnai – piniginės. Tenkinamės mažais dalykais, nes be moterų dalykų ir nebūtų. 

Protingiausi vyrai Valentino dieną pamirš. Tik vakarop jie susipras, kokia diena (nes socialinė medija bus perpildyta širdelėmis, sužadėtuvių žiedų nuotraukomis) ir vakarą praleis žiūrėdami „Scarface“. Į filmo vidurį jiems prireiks nuosavos Michelle Pfeiffer. Tada bus „Tinder“ ir viskis arba viskis ir tada „Tinder“. Mažiau laimingi gers alų, nes, net ir neturint Valentinos, pinigų susitaupyti nepavyksta.

Visada atsiras koks apsiseilėjęs, nes tokia tai konkreti Valentina į jį nežiūri. Toks vyras žiūrės konkrečios Valentinos socialinę mediją ir klausys „Somebody to love“, „All by myself“, priedainiuose bandydamas ištraukti aukštas natas. Tokio nelaimėlio Valentino vakaras pasibaigs alkoholio vartojimu ir gėdingu žinučiu rašymu. Brolau, nebijok, ne tu pirmas, ne paskutinis.