Nuolatinis raketų zujimas virš galvų ir sproginėjančių skeveldrų lietus bei kasdienė baimė dėl savo artimųjų. Naujausios smurto bangos metu tai turėjo patirti kiekvienas Izraelio pilietis. Situacija Gazos Ruože – nepalyginamai baisesnė, kai sunkiai suvokiamomis sąlygomis laikomi žmonės turėjo patirti 15-os dienų bombardavimą, pareikalavusį 256 aukų ir sužeidusį dar 2 tūkst.
Tačiau tai tebuvo tik naujausias paaštrėjimas beveik šimtmetį trunkant konfliktui dėl Šventosios Žemės. Ir žvelgiant į laikinas paliaubas bei neišspręstas pagrindines jo priežastis – tikrai ne paskutinis. Taip „Delfi“ teigė visi kalbinti ekspertai, taigi kviečiame pažvelgti į šio konflikto užuomazgas ir pabandyti suprasti, kodėl taikos procesas Artimuosiuose Rytuose taip sunkiai įgyvendinamas.
Jeruzalėje įsikūrusio „Israel-Palestine Center for Regional Initiative“ vadovas Lielas Maghenas teigė, kad šios paliaubos laikinos jau vien todėl, jog nė viena iš kovojančių pusių nėra suinteresuota ilgai išlaikyti taiką. „Tai tikrai ne pirma eskalacija, ir aš bet kokį susitarimą vertinčiau skeptiškai. Taip yra todėl, kad abi pusės neturi interesų taiką išlaikyti ilgą laiką. Abi pusės sieks politinių tikslų, o paliaubos bus tik laikinas žingsnis jų siekiant. „Hamas“ sieks legitimumo politiniu lygmeniu, kaip atstovaujanti palestiniečiams. Tai jų pirmas ir svarbiausias uždavinys. Aišku, jie siekia baigti Gazos Ruožo apgultį, bet juk apgultis ir yra dėl to, kad regioną kontroliuoja „Hamas“. Toks uždaras ratas. Jie nori išlaisvinti Gazą nuo apsiausties ir plačiąja prasme pabaigti Izraelio okupaciją. Bet kaip tą padaryti – nesutariama. Kai kurie nori išlaisvinti visą Palestiną, kai kurie sutinka su 1967-ųjų sienomis, tačiau vis vien politinis interesas gerokai platesnis negu pasiektos paliaubos“, – sakė L. Maghenas.