Išvaizda yra svarbu. Be gražaus veido ar dailaus kūno aš jos tiesiog nepamatysiu. Tačiau liksiu su ja ne dėl vaizdo. Vienas mano draugas vedė stambią ir neišvaizdžią moterį. Ji daug metų buvo jo drauge, dažnai būdavo šalia. Vieną dieną mano draugas tiesiog suprato, kas gyvenime svarbiausia. Iki dabar jie laimingi. O su juo anksčiau buvusios moterys dabar irgi stambios. Apie jų laimę informacijos neturiu.

Buvo laikas, kai visos mane užkalbinusios moterys man buvo tobulos. Tada tokių nebuvo, nes moterims (mergaitėms) aš neegzistavau. Tais laikais aš labai idealizuodavau moteris ir galimybę būti šalia jų. Man visos buvo deivės, princesės. Moterys buvo katedros Nepažįstamosiomis, o aš – vienos Vilniaus vidurinės Liudas Vasaris. Mano katedra buvo youtubas, katedros Nepažįstamoji – Alizze su ilgais batais ir trumpais šortukais. Dar buvo 9 numeriu pažymėtas sportinis kostiumėlis. Ak, Alizze, begalybė peržiūrų ir fantazijų.

Spoksojimo į Alizze laikais aš daug svajodavau. Svajojau būti indėnu, vėliau partizanu. Tada atradau istoriją. Daug laiko esu praleidęs svajonėse keliaudamas laike. Lankydamasis svarbiausiuose pasaulio istorijos įvykiuose svajodavau išgelbėti gražią merginą. Jai reikėjo būti gražiai ir pakliuvusiai į pavojingą situaciją. Mano fantazijose ji nekalbėdavo ir beveik nejudėdavo. Aš ją išgelbėdavau ir mes mylėdavomės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)