Garbinantieji didžiąją rusų kultūrą ir meną pamiršta kelis svarbius faktus: didžiausias jų priešas yra šalies viduje

Socialiniuose tinkluose dar niekada nebuvo taip plačiai kalbėta apie rusų kompozitorius, muzikantus, dailininkus ir kitus menininkus, kaip šiais mėnesiais. Staiga prisimintas Dostojevskis, Tolstojus, Puškinas, Šagalas, Čaikovskis, plačiai kalbama apie nepaprastą rusų baletą. Garsiau apie didžiąją rusų kultūrą kalba tie, kurie palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje, bet jos nepamiršta ir karo priešininkai, teigdami, kad visos Rusijos negalima tapatinti su Kremliaus politika ir karo nusikaltimus palaikančia valdžia, kuri galimai savo kariams net teikia nurodymus prievartauti Ukrainos moteris, skriausti vaikus, kankinti senukus ir plėšti kuo įmanoma daugiau turto.

Tačiau tie, kurie garbina didžiąją rusų kultūrą ir meną, pamiršta kelis neįtikėtinai svarbius faktus, be kurių tos didžiosios rusų kultūros nė nebūtų.

Ištisus šimtmečius besitęsianti kultūrininkų emigracija

Kad ir kaip Rusijos valdžia pliektų Vakarus, kad ir kokią propagandą skleistų apie supuvusią Europą, Jungtines Valstijas ir NATO šalis apskritai, ištisos rusų kartos, įskaitant menininkus, jau ne vieną šimtmetį emigruoja į Rusijos valdžios taip nekenčiamus Vakarus, kuriuose jau netgi susikūrė atskira rusų emigrantų kultūra.

Rusai emigruoja iš savo idealiosios tėvynės, ir ne bet kur, o į tas šalis, kurias rusofilai laiko didžiausio blogio šaknimis. Verta paminėti, kad atvirkštinis procesas nevyksta: