Garsus serbų autominės provincijos rašytojas apie karą Ukrainoje: iš kur atsiranda kariesas, sukeliantis tokį skausmą ir pyktį?

Nikola Šanta (g. 1959) – Voivodinos, Serbijos autonominės provincijos, rusinų rašytojas, publicistas, ilgametis žurnalo „Ruske Slovo“ redaktorius, intelektualas, kelių esė rinkinių ir romanų autorius. Rašo rusinų ir serbų kalbomis. Gyvena Kucuros kaime netoli Novi Sado, rūpinasi vaismedžių sodu ir užsiima bitininkyste. Lietuviškai buvo publikuotas jo romano „Panonijos pabaisa“ fragmentas. Atsižvelgiant į nuotaikas, vyraujančias dabartinėje Serbijos visuomenėje ir politikos bei iš dalies kultūros elito sluoksniuose, verta įsiklausyti į aiškiai prieš Rusijos agresiją Ukrainoje pasisakančio Nikolos Šantos balsą. Iš serbų kalbos vertė Nikodemas Szczyglowskis.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau šešias dienas. Vargšę Ukrainą aš laikau ir mūsų tėviške – rusėnų tėvyne, nes pirmieji rusėnai į tuometę pietų Vengriją, dabartinę Voivodiną ir Serbiją, atsikraustė 1745 m. iš Červenovo kaimo, dabartinės Ukrainos dalies, kuri tuo metu priklausė Austrijos–Vengrijos monarchijai. Be to, mano anūkų motina yra kilusi iš Ukrainos. O juk visi puikiai žinome, kaip mes mylime savo anūkus. Taip sakau norėdamas pateisinti savo emocinę būseną, pyktį ir įniršį, kurie dabar mane pripildo.

Nuo pat karo pradžios ištisas dienas seku Ukrainos, Rusijos, Serbijos, Kroatijos ir Bosnijos žiniasklaidos skelbiamas naujienas. Kroatų ir bosnių, taip pat juodkalniečių (kaip, be abejo, ir ukrainiečių) reportažuose jaučiama simpatija ir parama Ukrainai, o štai serbai remia rusus beveik tiek pat, kaip ir jie patys save. Tačiau tai ypatingas atvejis, vertas atskiro teksto. Nepaisant to, nuoširdžiai remiantieji beprasmiškus Rusijos veiksmus susiduria su labai nemalonia problema. Juk tokius dalykus tikrai sunku pagrįsti ir pateisinti!