Geriausi filmai apie monstrus: ne visuomet baisiausia tai, ką matai plika akimi

Kažkas bijo tamsaus ir gilaus vandens. Kažkas – tamsos neįžengiamam miške ar aukštai kanuose. Kažkas su nerimu žiūri į žvaigždes, o kažkam atrodo, jog į juos kažkas žiūri tūnodamas miestų šešėliuose, nepasiekiamuose vitrinų šviesoms ir iškabų neonams. Nors jau seniai išlindom iš urvų ir laikome save civilizuotais, tačiau ieškome savo baimėms pavidalų ir įvardiję jas bijome šiek tiek mažiau. Jetis ir Megalodonas. Žali žmogeliukai (senąja to žodžio prasme) ir tigrai žmogėdros. Ateiviai, klounai ir kitos fobijos, turinčios pavadinimus ir įgavusios realius pavidalus.

Susitarkime, jog šįkart apsieisime be zombių, mumijų, vampyrų, vaiduoklių ir kitų nemirėlių. Taip pat apsieisim be maniakų ir slasher'ių, į kompiuterinius žaidimus panašių filmų, kur žmogus su kulkosvaidžiu braunasi per monstrų ordas. Šįkart tik „paprasti“ monstrai ir geriausi filmai apie juos. Pasistengsiu nekankinti jūsų istoriniais filmais ar išdykėliškais parinkimais. Jokių nespalvotų frankenšteinų ar animacinių piksarinių pabaisiukų. Taip pat vengsiu ir klasikos, kurią bene visi esat pažiūrėję. Reiškia, tope nebus „Alien“ („Svetimas“), „Predator“ („Grobuonis“), „Jurrasic Park“ („Juros periodo parko“) ir „Jaws“ („Nąsrai“) franšizių, o aš bandysiu ieškoti, kaip pagąsdinti jus naujais filmais. Todėl einam prie reikalo ir imam tai, kas iš tikro nejauku.