„Graikiška“ recepcija ir transformacija lietuvių tautiniame atgimime: trakų gentis „buvo didžiausia tauta ant žemės“

Gyvendamas Bulgarijoje (1880–1905), J. Basanavičius iš arti galėjo stebėti graikų tautinio atgimimo idėjos įkvėptą bulgarų kovą dėl nepriklausomybės ir jos patirtį pritaikyti formuojant lietuvių tautos atgimimą. Jis iš arti buvo susipažinęs, kaip pats rašė, ir su graikų atgimimo procesu. Pažymėtina ir tai, kad J. Basanavičius, pratęsdamas S. Daukanto liniją, siekį sukurti tautiniais pagrindais paremtą Lietuvos valstybę suvokė kaip atgimimo procesą. Šiuo atžvilgiu Lietuvoje ir Graikijoje vykę procesai panašūs, nes abu akcentuoja žodžius „atgimimas“, „atkūrimas“.

Abiem atvejais stiprybės šaltinio buvo ieškoma senovėje, ji turėjo įkvėpti tautą ateities vizijoms. Todėl neatsitiktinai abiejų valstybių himnuose, sukurtuose tautų atgimimo metu, randame nuorodas į tautos praeitį: „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“, gieda lietuviai; būk „Tokia pat narsi, kaip kadaise buvai“, savo valstybei linki graikai.

1821 m. kovo 25 d. kilusio Graikijos nepriklausomybės karo dviejų šimtų metų sukaktis nevalingai verčia mintimis grįžti prie atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio, minėto prieš trejus metus. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiuos esminius dviejų tautų istorijos įvykius sunku sugretinti erdvėje ir laike, įvertinus laikmečio dvasią atspindinčių su tautiniu atgimimu ir išsivadavimu iš imperijos gniaužtų susijusių procesų panašumą, kyla natūralus klausimas: „Ar toli nuo Lietuvos kilusi graikų išsivadavimo kova turėjo įtakos beveik po šimto metų įvykusiam Lietuvos valstybės atkūrimui ir į jį atvedusiam tautiniam atgimimui?“

Antika: demokratijos ir laisvės ištakos