Įgriso „Vienas namuose“? Štai kalėdiniai filmai, kurie tiks ir išrankiam skoniui

Kalėdos. Laikas, kai reikia apkabinti šeimą, nusiųsti draugams Panettone ir paskambinti tiems, kuriems jau seniai neskambinot. Dar reikia klausytis, ką šneka gyvuliukai, dalinti sau Naujų metų pažadus ir pjaustyti baltą mišrainę. Yra daug kalėdinės veiklos, bet juk vėliau ateina laikas virškinti silkę ir žiūrėti teliką. Ir čia jūsų laisvė rinktis. Galit įsijungti „Vienas namuose“ per TV3 ar „Hobitą“ per LNK. Nesvarbu, kad jau matėt 33 kartus, kaip čia sulaužyti tokią gražią tradiciją. O maištininkams, kuriems nesinori kartotis, aš pabandysiu pasiūlyti kalėdinį repertuarą bet kokiam skoniui.

„Kalėdų stebuklas... istorija... pasimatymas... kronikos... princas... paveldėjimas... angelas...“. Arba „Paskutinės... Kalifornijos... Ateivių (nejuokauju)... Beveik... Sušiktos... Netikėtos... Grinčo pavogtos Kalėdos“. Dar yra „Ir vėl Kalėdos“, „Kalėdinė melodija“, „Karūna Kalėdoms“, „Operacija Kalėdos“, „Ketverios Kalėdos“. Šventiniu laikotarpiu kino studijos ir televizijos užverčia mus kalėdiniais filmais. O kur dar visokie spinofai. Apie nykštukus. Apie Rudolfą. Apie pretendentus į Kalėdų senelio postą... Dauguma tų filmų romantinės komedijos arba animacija. O dar vadinamieji šeiminiai filmai. Tai tokie filmai, kuriuos tėvai mielai parodytų vaikams, tačiau vaikai, kai juos rodo, kategoriškai atsisako net koją įkelt į tą kambarį. O ar visoje toje raudonai baltoje su auksinėmis žvaigždutėmis, varpelių melodijomis skambančioje ir imbierų meduoliais kvepiančioje kakofonijoje būna kas nors, nuo ko kitą rytą nebus irisinio žagsulio? Paieškokim kartu.