Ilgų sakinių karalius ir plunksnos meistras: jam klijavo ir šventojo, ir nepasotinamojo etiketes

Jei mokyklos laikais savo rašinėlius būčiau rašiusi kilometriniais sakiniais, mokytoja veikiausiai būtų mane kiek pristabdžiusi ir mano rašto darbai nebūtų sulaukę pakenčiamo įvertinimo. O antai rašytojui Victorui Hugo galima viskas. Kartais jo kūriniuose vienas sakinys trunka taip ilgai, kad perskaitę jo pabaigą pamirštame pradžią. Hugo net sugebėjo sumušti ilgiausio sakinio grožinėje kūryboje rekordą. Prancūzų klasikas šį rekordą pasiekė su sakiniu, kuriame yra 823 žodžiai. Gal Hugo paprasčiausiai buvo alergiškas tokiam skyrybos ženklui kaip taškas? O gal tai tiesiog tikro kūrėjo, kuris savęs nevaržė, bruožas?

Kaip ten bebūtų, 1802 metų vasario 26-ąją gimusio rašytojo negalime vadinti vien ilgų sakinių karaliumi. Literatūroje Hugo pasižymėjo kaip įžvalgus eseistas, puikus poetas, nepralenkiamas scenaristas bei dramaturgas. Jam klijuojama romantizmo etiketė, nes Hugo kūryboje paliečiama emocinė žmogaus pasaulio pusė, o pats kūrėjo braižas nuolat pabrėžia individualumo poreikį, kuris lyg taikliai paleista strėlė gali praskrieti virš bet kokių kūrybinių ar visuomeninių normų sienos.