Janinos Degutytės vaikystė primena siaubo filmą: namai paversti viešnamiu, o miegoti tekdavo kapinėse, kurių alkoholikė motina paniškai bijojo

Turbūt Lietuvoje nerasime žmogaus, kuris nežinotų poetės Janinos Degutytės pavardės. Net ir nemėgstantys poezijos bei jos neskaitantys šios kūrėjos eilių tikrai yra girdėję. Gal to ir nežinodami, nes pagal jos kūrinius parašyta ne viena dešimtis populiarių dainų, tik galbūt klausytojai jų nesieja su šia poete. J. Degutytė – viena pirmųjų 1965 m. prasidėjusio „Poezijos pavasario“ laureačių, tapusi ja 1969-aisiais. Visgi turbūt mažai kas žino, koks pragariškas buvo jos gyvenimas, ypač vaikystė ir paauglystė, kai nuo agresyvios alkoholikės motinos tekdavo slėptis kapinėse – vienintelėje saugioje vietoje, nes motina kapinių bijojo kaip velnio. O vienas butas, kuriame paauglystėje gyveno, buvo paverstas viešnamiu. Klientai kabinėdavosi ir prie mergaitės. Nepaisydama visko, Janina mamą mylėjo iki gyvenimo pabaigos.

Parengė Gitana Markovičienė

Laida šokiravo

J. Degutytę kaip poetę mėgstu jau seniai. Neslėpsiu: labiausiai – dėl puikių tekstų, tapusių mėgstamomis dainomis. Tačiau taip pat prisipažinsiu, kad apie klaikų jos gyvenimą sužinojau visai atsitiktinai – per nacionalinę televiziją pamačiusi laidą „Literatūros pėdsekys“.