– Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakė, kad po vasario 24-osios pasaulis, kokį pažinojom, tapo praeitimi. Pritartum?
– Be išlygų.
– Geležinė uždanga tarp Rusijos ir pasaulio, tavo manymu, jau nusileido?
– Taip, visiškai aišku, kad nusileido. Niekas pasaulyje nežino, kas bus toliau. Scenarijų gali būti įvairių.
– Šiandien, kovo 6-ąją, skaitome, kad protestai prieš karą prasidėjo ir įvairiuose Rusijos miestuose. Ar tai lašas vandenyne, turint galvoje visą dezinformacijos nuzombintą masę, ar vis dėlto galėtų tapti postūmiu permainoms?
– Rusijoje gyvena 145 milijonai. Jeigu šiandien protestuoti į gatves išėjo kelios dešimtys tūkstančių, regis, rusų tauta savo pasirinkimą jau parodė. Tai juokingai mažai. Kiek suprantu, Putinui labai knieti mėgdžioti Kiniją, bet jam gali nepavykti, ir vietoj Kinijos išeis kažkoks tarpinis variantas tarp Irano ir Šiaurės Korėjos. Jeigu vėl nenutiks kokių nepaprastų dalykų, šitokia valstybė bus mūsų kaimynystėje. Ir čia sklandžiai pereiname prie mūsų premjeros. „Viskas po dangumi“ – Margaritos Ziedos pjesė, istorija apie šiandienę moderniąją Kiniją. Per pastarąsias dešimt dienų spektaklis atsidūrė visiškai kitokiame kontekste. Kai prieš dvejus metus pradėjome jį statyti, negalėjome numatyti to, kas dabar vyksta.