„Mažoji išpažintis“: režisieriaus bandymai sukiršinti aktorius ir kodėl Kernagio žvilgsnį pageidauta slėpti po akiniais

LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS VALSTYBINIS KINEMATOGRAFIJOS KOMITETAS. Vilnius, Džeržinskio 186, 1971 m. gruodžio 3 d. Leidimas Nr. 3/71 meniniam kino filmui „Mažoji išpažintis“ Lietuvos kino studijoje, pagamintam 1971 m. lapkričio mėn. 30 d. Leidžiama demonstruoti visam Lietuvos TSR kino tinklui, bet kuriai auditorijai, neterminuotai.

Štai tokia formali kelio pradžia filmo, kuris išgarsino Vytautą Kernagį. Jei klausiate, kur buvo Džeržinskio g. 186, atsakau: tai dabartinė „Ozo“ kino salė. Sovietiniais laikais ten buvo ir Valstybinis kinematografijos komitetas.

Vytauto Kernagio dainos filmui tikrai pridėjo žinomumo, o pačiam aktoriui, nors jis save labiau mėgo vadinti artistu, padėjo drąsiau žengti bardo keliu. Pakviesti vaidinti Vytautą Kernagį buvo režisieriaus Algirdo Aramino sumanymas. Nes, ko gero, visoje Lietuvoje nebuvo tokio jauno, bet aštraus aktoriaus, grojančio gitara tas dainas, kurios greit pasigavo visa Lietuva. Tik profesionaliu aktoriumi, kaip mes suprantame šią profesiją, Vytautas Kernagis netapo.