Prieš gerą mėnesį, kai darbas iš namų tebuvo pagiringo alkoholiko svajonė, paryčiais aš pachmielnas voliojausi ne ant sofutės, o ant savo Redakcijos tūliko grindų. Įprastinė situacija, paprastai susiklostanti kas kartą, kai man vokelyje išmokama alga. Maždaug 07:30 ryto ėmė vibruoti mano mobiliakas. Vietoje skambintojo vardo ekrane bėgo eilutė: „Ekstra nežinomojo ekstra skambutis, ekstra pavedimu apmokėtas mokesčių mokėtojų jiems apie tai nežinant! Neatsiliepimas per minutę traktuojamas kaip Nacionalinių valstybės interesų pažeidimas!! Pilieti, atsiliepk, kol tavęs nepasodinom!!!“ Atsiliepiau, nes esu labai pilietiškas.
– MPBD, ekstra situacija! Tavęs reikia Tėvynei!! – į mano ausį klykė pats ponas Bankas, kuris yra senas geras mano šeimos bičiulis.
– Prezidente, aš visada ekstra pach… Aš visada ekstra pasirengęs! – nieko nelaukęs atraportavau aš. – Kuo galiu būti naudingas Skandinavijos bankams?..
– NATO visi skandinavai ir visi jų bankai! Pasaulį siaubia korona!! – trizniavo Tautos Vedlys. – Po kelių savaičių niekam nereikės nei prezidentų, nei bankų, nei „Maksimos“!!! Laukiu tavęs savo kabinete!!!! Gelbėsim Tautą ir mano reitingus. Tiksliau, gelbėsi tu… Reikia parašyti antikoroninę kalbą, MPBD!!!!!
Man pakvipo solidžiu honoraru, karjera, respect’u ir kitomis gėrybėmis. Kabinete buvau po pusvalandžio. Prezidentas sėdėjo už 15 metrų ilgio stalo, nukloto paauksuotomis lėkštėmis su mišrainėmis, moliuskais, ikrais ir pustuščiais pasidabruotais buteliais.
– Žurnaliste! Autoriau!! Juodųjų technologijų piarščike!!! – kreipėsi į mane buvęs bankininkas. – Visi psichozinasi dėl COVID-19… Krenta mano reitingai… Sėsk prie stalo!!!! Gersim ir rašysim kreipimąsi į Tautą!!!!!
– No problem! Parašysim tą f… kreipimąsi!! – pareiškiau aš. – Berašydami užkąsim!!! Ištuštinsim butelius!!!! Ir, aišku, išgelbėsim Jūsų reitingus!!!!!
– Nuo ko pradėsim?.. – rankas grąžė šalies vadovas. – Tautiečiai – ne durniai… Reikia įtaigios kalbos…
– …Klystat! – vadą pertraukiau aš. – Tauta yra avinų banda. Priešingu atveju ji juk nebūtų išrinkusi Jūsų prezidentu.
– Taikli pastaba… – akis nuleido Bankas.
– Būtent todėl Jūsų kalbą pradėsim taip: „Mieli Lietuvos žmonės!“ – iniciatyvos griebiausi aš. – Žinau, kad tarptautinė bankų mafija Jums mielesnė už žmoną ir visus 3 milijonus kartu sudėjus, bet tautiečiams baisingai patinka klišės.
– Nu, jo… Geresnės įžangos paprasčiausiai neįmanoma sugalvoti, – konstatavo prezidentas. – Kas toliau?
– O toliau pilstysim iš tuščio į kiaura, – krištolinio vandens bonką į plačią savo gerklę susiverčiau aš. Su kiekvienu gurkšniu vis intensyviau sukosi mano smegenų sraigteliai. – Idealiausias variantas sukelti visuomenės pasitikėjimą – užpilti jos ausis beprasmiškais žodžių junginiais, kurie skamba tarsi turėtų beprotišką prasmę. Siūlau varyti maždaug taip: „Pandemiją įveiksime ir iš šio išmėginimų ruožo išeisime labiau susitelkę, atsakingesni, pilietiškai brandesni ir suvokiantys, kokia neįkainojama yra žmogaus bei visuomenės sveikata.“
– Oho! Bravo!! MPBD, aš eilinį kartą įsitikinau: kuo tu girtesnis, tuo išradingesnis!!! – susižavėjimo šauktukais mane toliau pylė Prezidentas Bankas. – Dar reikia kokio nors sakinio apie aukščiausią valstybės pasirengimo laipsnį…
– Hmmm… O realiai mes pasirengę įveikti pasaulinį supervirusą?.. – dėl visa ko pasitikslinau aš.
– Jei atvirai, tai realiai mes pasirengę tik keliaklupsčiauti prieš bankus, išnaudoti juodadarbius kaimiečius ir bučiuoti Europos Sąjungos papilvę… – atsiduso Bankas.
– Puiku! Mes visada buvome tam pasirengę!! – konstatavau aš. – Tokiu atveju reikia šiek tiek pagražinti realybę. Prieš kamerą sakykit taip: „Valstybė turi pakankamai resursų įveikti virusą!“ Savaime aišku, skambės neįtikinamai. Todėl keliais sakinukais pamalsit š… ir pridursit taip: „Nuolat palaikau ryšį su premjeru ir vyriausybe. Kartu sprendžiame aktualiausias problemas.“
– Fantastika! Taip ir toliau!! Su tokia kalba logiška jau nuo šios akimirkos ruoštis antrajai kadencijai!!! – katučių plojo prezidentas. Paplojęs vos kelias minutes jis sustingo ir pasimetė. – O… Jei koks nors žurnalistpalaikis manęs paklaus, kokias problemas aš sprendžiu su premjeru ir vyriausybe?
– Nu, koks Jums skirtumas?! – apimtas juoko priepuolio į savo kelnes vos nepridėjau aš. – Tokio klausimo Jums neužduos joks žurnalistas! Taigi pats puikiai žinot – mūsų žinia(s)klaidininkai nepajėgūs suformuluoti jokio aštraus klausimo!!
– Tiesa! – nusižvengė ir būsimasis kalbos sakytojas. – Dar reikėtų kokio nors debiliško sakinio apie tai, kad esam šimtmečius gyvuojanti Tauta. Arba ko nors apie Dievulį… Supranti, apie ką aš?..
– Savaime aišku, kad suprantu! Be šitų kliedesių neapsieina jokia klasikinė jokio valdžiažmogio kalba!! – kikenau aš. – Sakinys gali būti toks: „Tegu šioje kovoje mus lydi šimtmečius neblėstantis Vyčio simbolis ir Dievo globa!!!“
– Tu čia rimtai, MPBD? Kas čia per kliedesys?.. – akis vartė Tautos Išrinktasis. – Taigi išgirdęs šitokius paistalus mane išjuoks bet kas, turintis smegenų!
– Iš esmės tai Jūs teisus, prezidente, – rydamas mišrainę, moliuskus, ikrus ir užsigerdamas labai stipria gira liežuviu maliau aš. – Bet, suprantat… Turintys smegenų už Jus nebalsavo ir niekada nebalsuos. Mąstantys rinkėjai niekam neįdomūs. Tokių paprasčiausiai per mažai!
– Kas tiesa, tai – ne melas. Esi įžvalgus ir talentingas alchašas! – per petį mane patapšnojo Bankas. – Pasirodo, įžvalgumo ir talento tikrai neįmanoma pragerti!! Teks tau įteikti dar vieną Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordiną!!!
– Ai, nu, ką jau čia… – muisčiausi aš. – Ordinu neužsigersi! Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas ant raudono kilimo ordinu spindėsiu, kai kiti apdovanojimų ceremonijoje tiesiog palaimingai girtės?!
– Tavo lūpomis byloja krivių išmintis! – žavėjosi pagarsėjęs ordinų dalintojas. – Sutarkim taip: už tokį puikų darbą mokesčių mokėtojų lėšomis prezidentūra padengs tavo skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai!!
– Puiki idėja, prezidente! – kaip kaimiečio tėvo diržu auklėjama mažametė suspiegiau aš. – Mano skolos simbolinės. Vos keliolika štukų…
– Niekis! Mūsų valstybės mokesčių mokėtojai turi pakankamai resursų įveikti tokias simbolines skolas!! – patikino Lietuvos galva. – Šįryt pasikviesdamas tave padariau gerą sprendimą ir reikia pasidžiaugti, kad buvo sukurtas toks koordinacinis prezidento ir patyrusio žodžių manipuliatoriaus komitetas!!! Pastaruoju metu atsiranda daug Tautos gelbėtojų tiek kabutėse, tiek ir be jų, tiek ir už jų. Aš siūlyčiau tau dar ne kartą padėti man, t. y., valstybei. Padėti reikės konkrečiais ir labai apčiuopiamais pasiūlymais, kaip visišką absurdą paversti įtaigiais pranešimais Tautai!!!!
– Parašysiu tiek pranešimų, kiek reikės! – patikinau aš. – Manipuliuoti neegzistuojančiais faktais, nutylėti egzistuojančius faktus ir kitaip malti š… man – visiška kasdienybė!! Taigi aš – žurnalistas!!! Be to, aš – tikrų tikriausias patriotas!!!!
Įrodydamas savo pasišventimą paskutinius 4 man skirtus Prezidento Banko sakinius apie koordinacinį komitetą, Tautos gelbėtojus ir pagalbą valstybei vos per 12 minučių paverčiau antrąja antikoronine kalba. Pirmąją kalbelę Tauta girdėjo prieš mėnesį; antrąją – visiškai neseniai.
Aš tikrai to nesitikėjau, bet abi mano parašytos kalbos sulaukė žvėriško, nežmoniško ir kosminio populiarumo. Vos per savaitę šie mano pezalų rinkiniai, įkelti į oficialų buvusio bankininko „MyTube“ kanalą, buvo peržiūrėti net 364 kartus. Aišku, pusę šio skaičiaus sudaro mano, paties prezidento, jo žmonos Dianos Bankienės ir prezidentūros personalo peržiūros.
Savaime aišku, ši istorija, kurią ką tik perskaitėte, normalioje šalyje sukeltų skandalą. Todėl dabar, prieš įkeldamas savo rašliavą į internetą aš pakeliu ne nuo darbo paraudusias savo akis į dangų ir su šypsena ištariu: „Ačiū Dievui, kad nesame normali šalis! Ir tegu toliau mūsų žinia(s)klaidos vierchus lydi šimtmečius neišblėsianti ideologija dėl click’ų aukoti kokybę, tegu mokią auditoriją telydi „Portalo Minus“ logotipas, o apsukrius anemiškus prezidentus – šešėlinė skandinavų bankų globa!“
Dėmesio! Šios humoreskos, neparemtos jokiais faktais, autorius nerekomenduoja elgtis, mąstyti ir gyventi taip, kaip tekste elgiasi, mąsto ir gyvena jo personažas MPBD. Bet kokių humoreskoje minimų žmonių vardai, pavardės ir/ ar pseudonimai, pareigos ir/ ar darbovietės neturi nieko bendra su gyvenusiais ar gyvenančiais asmenimis, jų pareigomis ir/ ar darbovietėmis. Bet koks jų vardų, pavardžių ir/ ar pseudonimų, pareigų ir/ ar darboviečių panašumas ir/ ar sutapimas visiškai atsitiktinis. Jokių sąsajų su realybe neturi ir tekste aprašomi įvykiai; taip pat – pavadinimai. Autorius nesiekia nieko įžeisti, pažeminti ar įskaudinti. Humoreska, kurią ką tik perskaitėte, tėra išgalvotas aštrus, juodas ir absurdiškas humoras, kuris jokiu būdu nepretenduoja į tiesą. Aprašyta istorija niekada nenutiko tikrovėje. Šis tekstas neatspindi nei DELFI, nei paties autoriaus pozicijos.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad humoreskoje svetimybės ir žargonas vartojami stiprinant šnekamosios kalbos įtaigumą. Visi svetimi ir žargoniški žodžiai tėra literatūros kūrinio dalis, nepretenduojanti į bendrinę kalbą ir nerekomenduotina vartoti skaitytojams.