– Klausyk, seni… – kaip reikiant susibiesino superstaras, kuriam prabilus iš mano žabtų ėmė varvėti sproginėjantys burbuliukai. – Šita… Man atrodo, kad čia – skalbimo milteliai! Ne, nu, jofana medis, nu, rimtai! Skalbimo milteliai, MPBD! Skalbimo!
– Seni, bijau, kad tu teisus… – dūsavau aš. – O pardavėjas buvo toks fainas… Net palikau jam arbatpinigių…
– Skal… Skal… Skalbimo milteliai! – raideles burnoje skalbė Viduriniojo Iškelto Piršto (VIP) guru E. – Tai ką dabar darysim, MPBD?! Kaip atšvęsim tavo gimtadienį?.. Kaip paminėsim paskutinį mano koncą?! Kaip parašysim naują beprasmišką hitą?! Tai pasakyk tu man: kaip?!
– Neduok man jokio šanso suklysti, mielas mano E., bet man atrodo, kad nieko nebus… – rankas grąžiau aš. – Gimtadienį galim atšvęsti ir po mėnesio. Šiaip ar taip, jau 20 metų švenčiu jį kasdien. Konco tai turbūt neatšvęsim…
– Jopštararai! – siautėjo Vidutinio Intelekto Pacanas (VIP). – Vietoj garso ir šviesų – tik nevykę burbulai kaip popso nusmurgėlio R.odislovo namų sandėliuke! O kaip naujas hitas?! Juk kalti babkes naudojantis svetimu talentu – tai mano kelias!
– Aš žiūriu į tave, pasauli, ir mąstau: „Kaip išsisukti iš šios keblios situacijos?..“ – burbulų išmuštas šnerves valiausi aš. – Taigi tu čia pas mus – Skandalingas Egocentriškas Linksmuolis (SEL). Sumąstyk ką nors!
E. nemėgo mąstyti, todėl įsisiautėjo dar labiau. Jis apspjaudė mano svetainėje kabantį PLENino paveikslą, kuris primindavo man seną svajonę tapti proletariato revoliucionieriumi, suplėšė erotines kaimyno ArtūrČiko nuotraukas, kurios kažkaip atsidūrė mano bute, ant sienos ištaškė peleninėje rūkusius kancarus, iš kurių dar buvo galima susisukti pusiau padorių cigarečių, ir ėmė kūkčioti. Supratau, kad mano idėja-pasiūlymas ką nors sumąstyti nieko verta…
– Viskas, ką turiu, yra mano juokas! Užmerkiu akis! Lyja! – kaip daug praktikos turintis dundukas virkavo E. – Šakės! Kontrolinis šūvis mano karjerai!
– Nesiparink, E. Ten kažkur giliai kaimo glūdumoje tikrai sėdi šimtai net TV maniakui Šamui nežinomų muzono ir lyrics’ų autorių, kuriuos galėsi išnaudoti kaip tik panorėsi! – guodžiau superstarą. – Tokie talentai slepiasi ten, kur sapnai. T. y. jie badmiriauja tokiuose apleistuose Marijos žemės užkampiuose, kokie tau net nesisapnavo. Tokiuose, kur nekoncertuoja net Šikauskas.
– Ar tikrai, MPBD?.. – ašarotose dainininko, kuris per ketvirtį amžiaus trunkančią karjerą taip ir neišmoko dainuoti, akyse suspindo saulės spindulėlis. – Tu rimtai manai, kad dar yra žmonių, kuriuos sugebėčiau išnaudoti?
– Nu, tai aišku, kad yra! Tokie tik ir laukia, kol juos išnaudosi! – patikinau žliumbą. – Neduok man jokio šanso sumeluoti, bet juk esi išnaudojęs ir mane. Iškart išnaudotas pasijaučiau pripažintas. Netgi superpripažintas!
– Malonu girdėti. Tu esi genialus! – šluostytis šlapius žandus ėmėsi Jo Žvaigždenybė E. – Tu, skirtingai nei aš, netgi blaivas pasakai šį tą prasmingo.
Viduriniojo Iškelto Piršto guru pažadėjo daugiau neverkti. Tą savaitgalį blaivūs (šis tas naujo, ar ne?..) parašėme 43 tekstus 4 būsimiems šio iškilaus atlikėjo, kompozitoriaus ir filantropo albumams ir dar 10 finalinių dainų būsimiesiems paskutiniams koncertams. Kaip įprasta, E. už tai uždirbs kelis lemus; aš – keliasdešimt euriukų. Nieko tokio – tikroji mano šlovės valanda išauš po mirties. Aišku, jei VIP ant savo kompaktų lankstinukų nepamirš užrašyti, kad geriausius tekstus parašė ne jis. Jei ir pamirš, aš pernelyg neįsižeisiu. Juk visi talentingi netalentingi menininkai, dar kitaip vadinami verslininkais, tokie užmaršūs…
Dėmesio! Šios humoreskos, neparemtos jokiais faktais, autorius nerekomenduoja elgtis, mąstyti ir gyventi taip, kaip tekste elgiasi, mąsto ir gyvena jo personažas MPBD. Bet kokių humoreskoje minimų žmonių vardai, pavardės ir/ ar pseudonimai, pareigos ir/ ar darbovietės neturi nieko bendra su gyvenusiais ar gyvenančiais asmenimis, jų pareigomis ir/ ar darbovietėmis. Bet koks jų vardų, pavardžių ir/ ar pseudonimų, pareigų ir/ ar darboviečių panašumas ir/ ar sutapimas visiškai atsitiktinis. Jokių sąsajų su realybe neturi ir tekste aprašomi įvykiai; taip pat – minimi pavadinimai. Autorius nesiekia nieko įžeisti, pažeminti ar įskaudinti. Humoreska, kurią ką tik perskaitėte, tėra išgalvotas aštrus, juodas ir absurdiškas humoras, kuris jokiu būdu nepretenduoja į tiesą. Šis tekstas neatspindi nei DELFI, nei paties autoriaus pozicijos.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad humoreskoje svetimybės ir žargonas vartojami stiprinant šnekamosios kalbos įtaigumą. Visi svetimi ir žargoniški žodžiai tėra literatūros kūrinio dalis, nepretenduojanti į bendrinę kalbą ir nerekomenduotina vartoti skaitytojams.