(Ne)matoma moteris II: profesinės veiklos kontrolė

2018 m. gegužės 24 d. „The Economist“ pasirodė straipsnis, kuriame rašoma, kad milijonams moterų visame pasaulyje draudžiama pasirinkti vieną ar kitą profesiją. Jame pateikiamame pasaulio žemėlapyje galime matyti šalis, kuriose galioja bent vienas įstatymas, ribojantis moterų teises renkantis profesiją.

Kaip pavyzdį galime paminėti Rusiją, kur moterims draudžiama tapti traukinių mašinistėmis ir kur galioja dar kiti 455 profesiniai draudimai (2019 m. nuspręsta leisti moterims dirbti požeminių traukinių mašinistėmis, joms galima pradėti mokytis amato ir nuo 2021 m. žadama jas įdarbinti). Argentinoje moterims draudžiama distiliuoti ir pardavinėti alkoholį, Bangladeše – dirbti po vandeniu, o štai Moldovoje – vairuoti autobusą, turintį daugiau nei keturiolika vietų. Šie draudimai pateisinami tuo, kad tokios profesijos moterims yra pavojingos, todėl įstatymų tikslas – apsaugoti „silpnąją lytį“. Draudimai dažnai susiję su fiziniu darbu anglių kasyklose ar statybose, dar kiti – su saugumu. Pavyzdžiui, Mumbajuje moterims parduotuvių pardavėjoms negalima vėlai dirbti, todėl jos priverstos parduotuves uždaryti anksčiau negu tas, kuriose dirba vyrai. Keturiose pasaulio šalyse moterys vis dar negali užregistruoti verslo, o aštuoniolikoje šalių vyras turi teisę uždrausti sutuoktinei dirbti. Prancūzų istorikas Paulis Veyne’as teigia, kad antikos pasaulyje moteris buvo „amžina paauglė“, neturėjusi politinių teisių, pasirinkimo laisvės, priklausoma nuo vyro: tėvo, brolio, sutuoktinio ar sūnaus. Regis, kai kuriose pasaulio šalyse moteris vis dar priversta taip jaustis.