Neliečiamasis Kataras: štai kodėl ši šalis taip įnirtingai aplink pirštą suka Vakarų valstybes

Pasaulio futbolo taurės čempionatas Katare – didžiulė kariškai silpno, dujų turtingo emyrato minkštosios galios operacija. Tačiau reformos, kurias paskatino tarptautinis dėmesys – nuo ekologinio tvarumo iki moterų teisių ir darbo sąlygų, – greičiausiai išnyks kartu su stadionų šviesomis.

Mažame Persijos įlankos pusiasalyje, Katare, esančiame tarp dviejų šio regiono galių – Irano ir Saudo Arabijos, – surengtas pasaulio futbolo čempionato finalas yra itin svarbus geopolitinei Dohos kovai dėl valdžios ir įtakos Artimuosiuose Rytuose. Iškastinio kuro era su pelningu dujų ir naftos eksportu neturi ilgalaikės ateities, todėl emyratas priverstas ieškoti naujų ekonomikos sektorių. Katarui tenka dėl investicijų, kvalifikuotų darbuotojų ir turistų srautų konkuruoti su gerokai didesnėmis kaimynėmis – Saudo Arabija, Jungtiniais Arabų Emyratais. Artimųjų Rytų tyrimams skirtame tinkle Carpo Sebastianas Sonsas rašo, kad ši maža šalis jaučiasi apsupta priešų ir savo pažeidžiamumą siekia kompensuoti globalaus masto projektais, tokiais kaip Pasaulio futbolo taurė.

Kariniu atžvilgiu Doha gerokai nusileidžia savo varžovams įlankoje. Tad kuo glaudesni ryšiai su Vakarais, užmezgami pasitelkiant sportą ar kitus renginius, tuo mažiau tikėtina, kad supervalstybė Saudo Arabija užpuls Katarą.