Rašytojas Demšaras: vaikystės traumoms neleidau kankinti manęs iki mirties, perkėliau jas į knygas, o gautą honorarą išleidau motociklui

Pastaruoju metu Slovėnijoje vietos autorių detektyvai yra neregėtai populiarūs. Skaitytojai, kurie dar visai neseniai slovėniškų detektyvų vengdavo iš tolo, dabar jų taip nori, kad bibliotekose beveik nebėra galimybių jų pasiskolinti. Tačiau kol kas detektyvų ciklus ryžtasi rašyti vos keli slovėnų autoriai. Tiesa ir tai, kad vis daugiau „rimtų“ autorių, kurie nė nebūtų pagalvoję apie galimybes nusileisti iki detektyvų lygio, dabar mielai išbando jėgas ir šiame žanre.

Avgustas Demšaras (g. 1962) – bene populiariausias slovėnų detektyvų rašytojas, dešimties knygų autorius. Praeitų metų gale su juo kalbėjosi vertėja, rašytoja Kristina Tamulevičiūtė.

– Slovėnijoje esate populiarus rašytojas, kelių kriminalinių romanų autorius. Ar galėtumėte papasakoti, kada ir kaip ėmėte rašyti? Kaip susiradote leidėją?

– Rašyti pradėjau vėlai, sulaukęs keturiasdešimties, ir priežastis buvo gana banali. Kiek save pamenu, esu aistringas skaitytojas. Skaitydavau viską, nuo klasikos iki komiksų, bet ypač mane žavėjo detektyvai. Jų ir šiandien esu apsėstas. Deja, rašydamas turiu mažiau laiko skaityti, todėl per dieną pasižiūriu bent vieną ar dvi kriminalinių serialų serijas, kai kurias žiūriu ir po penkis ar net daugiau kartų. O rašyti pradėjau, kai vieną dieną iš bibliotekos pasiskolinau kažkokį detektyvą, kuriame sulaužytos visos šio žanro rašymo taisyklės. Knyga buvo niekinė, todėl mečiau ją į kampą ir pareiškiau: „Tokį šlamštą ir pats parašyčiau.“