Žurnalistas su Karpiu kalbasi apie tai, kiek žmonių rimuotojas pasiuntęs ant trijų raidžių, ar dar neužgeso idėja atgaivinti praeityje superpopuliarų gangstarepo projektą „Pompa“ ir kiek tiesos paskalose, kad nuolat įpiešęs reperis naktimis trankosi po sostinės rajonus.
– Visų pirma, kodėl Karpiz?.. Kodėl ne Ešeryz arba Unguryz?
– Žinok, taip išėjo savaime. Penktoje klasėje informatikos būrelyje žaidėm trečią „Quake“ (praeityje kultinį žudymo žaidimą, – aut. past.). Reikėjo nickname’o. Man tiesiog į galvą šovė pasivadinti Karpiu. Tada savo pseudonimą rašydavau su „s“ raide. Vėliau pradėjau rašyti su „z“.
Nėra jokios priežasties, dėl kurios pasivadinau būtent taip. Tik po to sužinojau, kad pas mus kaime (pašnekovas gimė ir užaugo Panevėžio rajone Raguvoje, kurioje gyvena vos 500 žmonių, – aut. past.) yra vandens telkinys, vietinių vadinamas Karpių ežerėliu. Kol jo neužteršė nuotekomis, tai buvo labai švarus karpynas.
Beje, karpis – didelė žuvis, kuri nėra plėšri. Ji labai stipri ir ištverminga, nes plaukia prieš srovę. Turbūt man visai tinka toks pseudonimas.
– Kaip žmogus tu eini prieš srovę?
– Kai buvau jaunesnis, buvau aštresnis. (Šypsosi.) Šiandien turbūt labiau einu pasroviui. Gal ir ne – net nežinau…
– Sakai, kad buvai aštresnis. Ar daug žmonių esi pasiuntęs toli toli?
– Labai daug. Buvau konfliktiškesnis, todėl visada pasakydavau, jei man kas nors nepatikdavo. Būdavo, kad ne tik pasiųsdavau, bet ir kitiems parodydavau, koks debilas tas, kurį pasiunčiau.
Aš jau ne toks jaunas, ne taip šaudo testosteronas. Todėl rečiau siunčiu. Pasiuntimu, kaip ir kritika, nieko nepakeisi. Didžioji dalis žmonių išvis nepriima kritikos – gavę jos ant tavęs užpyksta.
– Pirmasis koncertinis 2011-ųjų vasarą gautas „Tų Geresnių“ honoraras buvo 50 litų ir 0,7 litro degtinaitės butelis. Taip su jumis atsiskaitė šiandien jau neegzistuojantis Vilniaus „Kiss Club“. Ar šiandien liptumėte į sceną už tokį užmokestį?
– Liptume. Būna, kad grojame išvis nemokamai. Jei žinai, kad iš tavo koncerto žmonės daro biznį, aišku, prašai pinigų. Neprašai, jei viskas vyksta iš idėjos. Babkės niekada nebuvo mūsų stimulas. Asmeniškai didžiausias kaifas man – tiesiog performinti. Geras jausmas. Veikia kaip narkotikai.
– „Tuos Geresnius“ sudaro penketukas: tu, reperiai Rokas Grosmanas-LTZOO, Paulius Miliauskas-Boostas, repuojantis didžėjus Ignas Vaicekauskas-DJ Swix ir instrumentalų guru Giedrius Stasiulionis-ReWritable (RW). Kaip dažnai pasiunčiat vienas kitą ant trijų raidžių?
– Iš tikrųjų nesiunčiam nei rimtai, nei juokais. (Šypsosi.) Jei kažkas ne taip, stengiamės nutylėti. Kartais su kuriuo nors sukonfliktuoju, bet kol visi išsišnekam, išsiaiškinu ir praeina pyktis. (Juokiasi.)
– 2014 m. lapkritį „Tie Geresni“ išleido debiutinį ir kol kas vienintelį albumą, kuris pavadintas taip pat, kaip ir pati grupė. Praėjusių metų spalį pasirodė solinis tavo dainų rinkinys „Netikras albumas“. Sakyčiau, jūs ne itin produktyvūs…
– Ne itin… Jau kurį laiką nesame labai aktyvūs. Gal nėra apie ką repuoti?.. (Juokiasi.) Grupės susibūrimo tikslas buvo pagroti vieninteliame festivalyje – 2011-ųjų gegužės pabaigoje vykusiose Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Gamtininkų dienose (GaDi). Koncertavome jose; vėliau – visuose festuose. Vadinasi, misija įgyvendinta su kaupu.
Šiandien neturime bendro jungiančio tikslo, o kai tokio nėra, sunku kažką gimdyti. Aš gyvenu laisviau, bet kitus užspaudė gyvenimas ir darbai. Labai sunku visiems susirinkti. Kai susirenkam, valandą pašnekam ir paprikolinam. O tada jau reikia važiuoti pas panas ar su reikalais. Labiausiai sunku prisiversti ką nors parašyti.
Nežinau, ar bus antrasis „Tų Geresnių“ albumas. Turėtų būti, nes yra 3 nauji ir 4 pradėti gabalai.
– Lietuvos hiphopo flagmanų „G&G Sindikato“ fanai pasius perskaitę šį sakinį, bet realiai repavimo technikos prasme „Tie Geresni“ rimuoja stipriau. Kodėl jūs, naujesnės kartos hiphoperiai, „YouTube“ nesurenkat tiek peržiūrų, kiek turi šie repo seniai?
– Suprantu, apie ką tu kalbi. LTZOO ir Boostas gali varyti greitakalbėmis. G&G Svaras (Gabrielius Liaudanskas, – aut. past.) intensyviau repuoja tik keliuose gabaluose. Kažkam Kastetas (Kastytis Sarnickas, – aut. past.) gali atrodyti techniškai šiek tiek silpnesnis reperis, bet man labai faini jo storytelling’ai. Kad ir kaip ten būtų, sunku vertinti, kurie geresni.
Jei kalbame apie peržiūrų skaičius, daug kas priklauso nuo produktyvumo. Kuo daugiau darai, tuo daugiau žmonių tave pamato. Peržiūros kaupia peržiūras. Be to, mes neturime nė vieno normalaus videoklipo. Į „G&G“ klipus sudėtos gerokai didesnės babkės.
– Su skandalingu šoumenu Algirdu Ramanausku, kuris tautai geriau žinomas kaip Algis Greitai, planavote atgaivinti praeityje kultinį gangstarepo projektą „Pompa“, kuris pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo viena populiariausių lietuviškų grupių. Kodėl planai taip ir liko planais?
– Birželio 3-ąją Algis skambino pasveikinti mane su gimtadieniu. Sakė, kad tebeturi šitą idėją, bet dar niekas neaišku. Kiek suprantu, reikalus stabdo Justas Mamontovas (buvęs „Pompos“ ideologas, su A. Ramanausku vaidinęs „LNK.lt“ juodojo humoro šou „Aktualai. Pratęsimas“, – aut. past.).
Tais laikais, kai egzistavo „Pompa“, buvau dar per mažas. Tuomet jie manęs nekabino, nors patys Justo parašyti banditiškos romantikos tekstai geri. Man visai patiko šiuolaikiškiau perdaryti „Pompos“ gabalai (2007-ųjų pabaigoje buvo išleistas kompaktas „Projektas Pompa“, kuriame – naujam gyvenimui prikeltos grupės dainos, surepuotos sindikatininkų Kasteto, Andriaus Glušakovo-Pusho, „Skamp“ reperio Viliaus Alesiaus-Willuxo ir mažiau žinomų veikėjų, – aut. past).
– Vienintelis bendras tavo įrašas su kito žanro atlikėjais – kūrinys „Jei dar myli“ su 2017-ųjų TV3 „Lietuvos talentų“ finalistais „Black Biceps“, grojančiais lengvą folkrokelį. Ar repuodamas su rokeriais žinojai, kad ši daina – menkavertį popsą dainuojančio Antonijaus Žilinsko-Tonio hito koveris?
– Todėl bachūrai ir padarė, kad daina suskambėtų kitaip. Jie man sakė, kad tai – Tonio koveris. „Black Biceps“ rodė ir originalą. Nu, ko norėti… Bet man nėra pamoina dalyvauti šiame įraše. Jei bendradarbiauti pasiūlytų pats originalo autorius, užsiprašyčiau 5 tūkstančių (Juokiasi.), kad atsiknistų.
Beje, tekstas, kurį repuoju „Jei dar myli“, turėjo skambėti gabale su „Skamp“. Šiam įrašui Viliukas taip pat parašęs savo partiją. Bet pavogė Viktoro (Diawaros, kuriančio skampų muziką, - aut. past.) laptopą, kuriame buvo kūrinys. (Juokiasi.) Nežinau, ar išvis ką nors įrašysim. Jeigu man paskambins ir pasiūlys parepuoti, atvarysiu. Pats tikrai neskambinsiu.
– Daugiau nei 408 tūkstančius „YouTube“ surinkęs tavo gabalas vadinasi „Akis už akį, dantis už dantį“. Gyvenime vadovaujiesi principu, įvardintu kūrinio pavadinime?
– Taip. Kaip žmogus man, taip aš jam. Jei su manimi elgiasi šlykščiai, elgiuosi visiškai taip pat. Įžeisk mane vieną kartą ir aš labai ilgai tai atsiminsiu. Priminsiu ištaikęs progą. Pasitaiko, kad skolą grąžinu po pusmečio. Nenorėčiau pasakoti apie pastarąjį tokį atvejį, nes su tuo žmogumi vėl esame draugai. (Juokiasi.)
– Jėzulis sakė taip: „Jei kas tave užgautų per dešinį skruostą (Juokiasi klausydamasis citatos.), atsuk jam ir kairįjį.“
– Mhm… Nesivadovauju šiuo pasiūlymu. Skaitau Šventąjį Raštą, bet atkreipiu dėmesį į kitas frazes, pvz.: „Trečią dieną, kai jiems labai skaudėjo, 2 Jokūbo sūnūs Simeonas ir Levis, Dinos broliai, pasiėmė savo kardus ir drąsiai atėję į miestą išžudė visus vyrus.“ (Juokiasi.)
– Savo kūrinyje „Lubos“, kuris „YouTube“ peržiūrėtas 312 su puse tūkstančių kartų, Julius Podlipajevas-Omerta repuoja: „O tu tik skęsti taip, kaip skęsta tavo viltys,/ Nes tavo lubos – viso labo mano grindys.“ Tu įraše „Mitų griovėjas“, surinkusiame daugiau nei 690 tūkstančių peržiūrų, varai taip: „Geriausi gabalai tau gaunas, kai apie mane rašai,/ Bet jei rimtai, tai grindys stiprios tik jei stiprūs pamatai.“ Lietuviško hiphopo mėgėjai kuždasi, kad šiuose kūriniuose vienas repuojat apie kitą. Kaip yra iš tiesų?
– Taip: Omerta repuoja apie mane; aš – apie jį. Viešą apsižodžiavimą pradėjo Julius. Nenorėčiau pasakoti, kaip kilo šis konfliktas. Aš jam sakiau: „Jau 5 metus su tavimi neturiu jokių reikalų, o tu čia visiems tebepasakoji tą istoriją.“ Kas nutiko, pasakysiu, kai išjungsi diktofoną.
Iš tikrųjų nereikėjo įrašyti atsakomojo gabalo, nes taip tik pakėliau Omertos reitingus. Iki tol jį palyginti mažai kas žinojo. Tapau geriausiu Juliaus marketingo specialistu. (Juokiasi.) Reikėjo viską taip ir palikti.
– Lietuviška pop muzika turi, subjektyvia mano nuomone, neadekvatų Mindaugą Jonušą-Minedą. Ar mūsų hiphopo pasaulis turi savo Minedą?
– Yra daug repo Minedų. Tokiems sukurtas feisbuko puslapis „Lietuviškas Rэpas“ su rusiška „э“ pavadinime. Yra reperių, iš kurių negali šaipytis. Kalbu apie tuos, kurie jauni ir dar tik pradeda repuoti, todėl neturi skonio ir skills’ų. Bet yra tokių, kurie irgi neturi skonio ir įgūdžių, tačiau įsivaizduoja, kad labai gerai varo.
Aišku, turime žinomų reperių, kurie realiai – Minedai. Nenorėčiau vardinti jų vardų. Omertos nepavadinčiau Minedu, nes jis skamba gan profesionaliai ir kokybiškai. Tik beveik visas jo repas apie meilę.
– Kai tarėmės dėl interviu, prisipažinai nesekantis pasaulinių hiphopo tendencijų. Neturėtum jomis domėtis?
– Gal ir reikėtų tai daryti, kad žinočiau, koks skambesys ant bangos ir pan. Bet instrumentalai aktualesni juos kuriantiems. Aš koncentruojuosi į žodžių magiją. Skaitau knygas, analizuoju, kaip rašo rašytojai. Esu perskaitęs daug knygų. Neperskaitytų lentynoje tiek, kad net bijau pažiūrėti į jos pusę.
– Vilniuje sklando gandai, kad nuolat esi įpiešęs, o naktimis dažniausiai baliavoji įvairiausiuose rajonuose. Tiesa?
– Nesu visą laiką įpiešęs pijokas. Bet jei baliavoju, tai iki aštuntos ryto. Jeigu tiksliau, net nepavadinčiau to tikru baliavojimu – paprastai Vilniaus centre esančiuose baruose geriu kavą. Beveik niekada nebūnu kominis. Niekam nepatariu piktnaudžiauti alkoholiu.
Penktadieniais neinu į barus, nes mieste būna per daug žmonių. Einu ketvirtadieniais; kartais – ir šeštadieniais ar sekmadieniais. Pažįstu įvairių vietų barmenus. Aplankau vieną, kitą.
– Apie tave DELFI niekada nepublikavo jokio didesnio straipsnio. Ką apie tai manai?
– Visada būna pirmas kartas. (Juokiasi.) Man visiškai neapmaudu. Aš pats sau – žiniasklaidos priemonė (feisbukinį pašnekovo puslapį pa’like’inę beveik 33 su puse tūkstančio žmonių, – aut. past.). Antra vertus, žurnalistams neturiu ką papasakoti. Nesiplėšau dėl jų dėmesio.
***
Į žinynus „Kas yra kas Lietuvoje“ įtrauktas šio interviu autorius Jaunius Čiulada yra 20 metų praktikos turintis žurnalistas, vyr. redaktorius ir kūrybininkas. Jis dirbo įvairiose žiniasklaidos grupėse – pradedant vadovavimu „Lietuvos žinių“ (LŽ) žurnalui „LŽ gidas“ ir baigiant pokalbiais su A kalibro garsenybėmis tiesioginėje LRT radijo laidoje „Ryto garsai“. J. Čiulados pašnekovų sąraše – prezidentas Valdas Adamkus, šviesaus atminimo bardas Vytautas Kernagis, kultinis atlikėjas Andrius Mamontovas ir kiti. Šio žiniasklaidininko interviu išsiskiria nestandartiniais klausimais, sąmoningu subjektyvumu, (auto)ironija ir provokatyvumu.
Be to, Jaunius yra vienas feisbuko puslapio „SenMergė“ kūrėjų, lietuviškojo Eminemo REALity FictiON (REAL.F.ON) prodiuseris, grupės SEL ir reperės Kamilės Tumelytės-Camille hito „Neduok man jokio šanso“ teksto bendraautorius bei nestandartinės urbanistinės mainstream pop punk poezijos kūrėjas, šiuo metu su žvaigždėmis įrašinėjantis pirmąją lietuvišką naujos kartos audio poezijos knygą „Anti.Gravitacija“.