Šekspyras tai nujautė: kodėl Getės aukštintas Hamletas šiandien atkakliai tyli

Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, Renesanso paskatintas humanizmas, homo sapiens gebėjimo mąstyti išaukštinimas paradoksaliai atsisuko prieš mus pačius. Ilgai laikę save pasaulio centru, sugniūžtame akistatoje su gamta, nesugebame tinkamai elgtis nei su kitais žmonėmis, nei su gyvūnais ir augalais. Besaikis žemės resursų eikvojimas nususino planetą. Sunku tą pripažinti, bet žmogaus protas bejėgis prieš gamtą.

„Terminas antropocenas, bent taip, kaip jį vartoja Nobelio premijos laureatas Paulius J. Crutzenas, kalba apie žmonijos keičiamą medžiagiškumą, geologiją, Žemės tapsmą ir tik netiesiogiai apie globalizaciją, nors abu yra susiję.“¹ Galbūt pagrindinė nuosmukio priežastis yra neoliberalusis kapitalizmas? „Žiaurumu ir gilia nelygybe grįsta padėtis, kai viskas matuojama vien pinigais, mums pristatoma kaip idealas. [...] Milijonams afrikiečių leidžiama mirti nuo AIDS, bet vengiama bent jau rasistiškai nacionalistinių deklaracijų.“² Aišku, viskam randami pateisinimai. Tad kas gi atsitiko Renesanso jaunuoliui Hamletui, kur dingo jo humanizmas, gilus mąstymas? Goethe’s aukštintas Hamletas šiandien atkakliai tyli. Gal hamletiškoji era baigėsi?

Shakespeare’as, regis, nujautė, kad antropocentrizmas, sprendimo galią nuo Dievo perkėlęs žmogui, neišvengiamai turės rimtų padarinių.