Šiuolaikinė poezija: į kokias terpes ji persikėlė ir kokie asmenys ją skaito bei kuria?

Amerikiečių poetė Marianne Moore savo eilėraštį pavadinimu „Poezija“ pradeda žodžiais: „Aš jos nemėgstu taip pat...“ Tai gana įdomi mintis, nusakanti poezijos padėtį grožinėje literatūroje. Kartais net patys poetai jos savaip nekenčia. Kodėl? Nes rašyti poeziją – iššūkis, jai skaityti reikia susikaupimo, o ir perskaičius dažną eilėraštį suprasti jį gali būti nelengva. Be to, poezija nėra perspektyvi komerciškai. Šios ir kitos priežastys turbūt ir pasodina poeziją į nepopuliarios literatūros rūšies krėslą.

Tačiau prabilus apie poeziją galima paminėti keletą įdomių paradoksų. Kad poezijos knygos leidžiamos vangiai, tai akivaizdu. Pagal Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pateiktus duomenis (žr. iliustraciją), 2014 metais Lietuvoje buvo išleistos 678 prozos knygos ir tik 301 poezijos knyga. Ne daug kas pasikeitė ir 2019 metais: išleistos 876 prozos knygos ir tik 361 poezijos knyga.

Vis dėlto pažvelgus į dvi lietuviškas kūrybai skirtas svetaines (rašyk.lt ir zaliazole.lt) galime pamatyti, jog poezija kuriama ir publikuojama dažniau nei proza. Svetainėje rašyk.lt šiuo metu yra 10 699 prozos kūriniai ir 76 399 poezijos kūriniai. Svetainėje zaliazole.lt galite perskaityti 4826 prozos kūrinius ir net 15 211 eiliuotą kūrinį.

Poetų yra, noro kurti lyriką yra, bet ji niekam neįdomi? Poetas Denisas Martindale'as šį reiškinį aiškina taip: „Jei pasakysiu, kad parašiau naują eilėraštį, jums nerūpės. Jei pasakysiu, kad parašiau naują dainą, galbūt tuomet jums rūpės. Jei pasakysiu, kad parašiau naują eilėraštį ir paverčiau jį nauja daina, o tai uždirbo man milijoną dolerių, jūs be galo pavydėsite!“

Tad popupliari ar nepopuliari šiandien poezija? Pamėginti atsakyti į klausimą sutiko VDU dėstytoja, kultūros, literatūros ir kalbos ryšių tyrinėtoja Gintarė Vaitonytė.