Tylėjimas apie karą – kaip pasipriešinimas: kodėl Kremlius ieško išdavikų rusų kultūroje?

Priešų ieškojimas – mėgstamas patriotų užsiėmimas, bet kaltinimas tylėjimu yra kažkas naujo. Rusijoje vykstantis „tylinčiųjų sąrašo“ sudarymas – atskira priežastis pajuokoms. Patriotai ilgai buvo įsitikinę, kad korumpuoja ir kenkia atskiri „persimetėliai“ ir, jeigu pavyktų jų atsikratyti, reikalai pasitaisytų. Dabar dėmesys nukrypo nuo aktyviųjų, tų, kurie atvirai reiškė nepritarimą karui ir išvyko, į pasyviuosius, tuos, kurie liko ir savo nuomonę pasilieka sau. Tokių dauguma, bet ar ši tylėjimo strategija yra veiksminga? Ar valdžia iki jų visgi prisikas?

Šio teksto autorius A. Archangelskis yra Rusijos publicistas, kultūrologas. Buvęs žurnalo „Ogoniok“ kultūros skyriaus redaktorius. Nuo 2014 m. tyrinėja Rusijos propagandos fenomeną, yra tarptautinio konkurso „Profesija – žurnalistas“ laureatas (2016 m.). Uždarius „Ogoniok“, bendradarbiavo su nepriklausomomis Rusijos žiniasklaidos priemonėmis „Echo Moskvy“, „Republic“, televizijos kanalu „Dožd“.

Liepos mėnesio pabaigoje rašytojas, dešiniųjų pažiūrų politikas Zacharas Prilepinas parašė žinutę apie Rusijos kultūros veikėjų, nenorinčių palaikyti karą, išdavystę. „Maždaug 200 kultūros veikėjų palaikė specialiąją operaciją ir daugiau nei 2 tūkst. – pasmerkė. Neblogai, ką? Dešimteriopas skirtumas. Esu ne šiaip įsitikinęs, bet žinau – dar keletas tūkstančių pasmerkė, bet nutylėjo.“ Toliau Z. Prilepinas samprotauja, kad tylintieji – patys didžiausi priešai, nes jų tylėjimas faktiškai reiškia antikarinę poziciją, vadinasi, patriotų atžvilgiu – išdavystę.

Po savaitės jis surengė pirmąjį „Antirusiškos veiklos kultūros srityje tyrimų grupės“ posėdį, kuriame dalyvavo „Teisingos Rusijos“ lyderis Sergejus Mironovas, Valstybės Dūmos Tautybių reikalų komiteto pirmininkas Genadijus Semiginas ir kiti deputatai. Darbo grupės nariai parengė tų kultūros veikėjų, kurie nepalaikė „specialiosios karinės operacijos“, kaip Rusijoje privaloma vadinti karą, sąrašą.

Naujasis garsenybių sąrašo variantas užima penkis puslapius. Prie pavardžių pažymėta „prieš“ arba „tyli“