Rūkanti mergina manęs nepamiršo. Vis kviesdavo susitikti, kviesdavo į meno renginius. Be rūkymo ji mane išmokė vaikščioti į teatrą, muziejus. Labai greitai iš jos išmokau kontempliuoti ir mano gyvenimo prasme tapo savaitgalio naktimis, truputį išgėrus, su cigarete rankoje, aiškinti nepažįstamiems, apie ką vienas ar kitas gerai skambantis vardas kalba / kalbėjo / norėjo pasakyti. Vėliau tą rūkančią merginą vedžiau. Man tam prireikė dešimties metų ir per tą laiką aš ją buvau išaugęs.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt