1 mitas: Mes naudojame tik 10 proc. savo smegenų
Faktas: Tikriausiai jau esate kelis kartus girdėję šią informaciją, tačiau dėl nuolatinio kartojimo ji netampa tiesa. Žmonės dažnai naudoja šį pasakymą, kad pabrėžtų proto pajėgumą daug didesniems dalykams. Tačiau, jei 10 proc. mitas būtų tikras, mums netektų jaudintis dėl kokių nors smegenų pažeidimų, nes šiaip ar taip, tik 10 proc. jų veikia. Tačiau faktas yra tas, kad pažeidus net nedidelį smegenų plotą, gali atsirasti rimtų padarinių tiek pažinimui, tiek funkcionavimui. Atlikti tyrimai parodė, jog visos smegenys yra aktyvios, net miego metu.
2 mitas: Smegenų pažeidimai yra negrįžtami
Faktas: Smegenys yra trapios ir jas gali paveikti tokie dalykai kaip trauma, insultas ar kita liga. Ši žala gali sukelti daugybę padarinių: nuo lengvų pažinimo sutrikimų iki visiško neveiksnumo. Smegenų pažeidimai gali būti pražūtingi, tačiau ar jie visada yra negrįžtami ir neatitaisomi?
Nors mes dažnai linkę manyti, kad smegenų sužalojimai yra ilgalaikiai, žmogaus sugebėjimas atsigauti po tokios žalos priklauso nuo sužalojimo sunkumo ir lokacijos. Pavyzdžiui, smūgis į galvą per futbolo rungtynes gali sukelti smegenų sukrėtimą. Nors tai gali būti gana rimta, dauguma žmonių gali pasveikti. Kita vertus, sunkus insultas gali sukelti skaudžių padarinių smegenims, kurie gali būti ilgalaikiai. Vis dėlto svarbu atsiminti, kad žmogaus smegenys pasižymi įspūdingu plastiškumu. Net po rimto smegenų įvykio, pavyzdžiui, insulto, laikui bėgant smegenys dažnai gali pasveikti.
3 mitas: Žmonės turi didžiausias smegenis
Faktas: Žmogaus smegenys palyginus su kūno dydžiu yra gana didelės, tačiau klaidinga nuomonė yra ta, kad žmonių smegenys didžiausios. Vidutinio suaugusiojo smegenys sveria maždaug 1.36 kg ir yra maždaug 15 centimetrų ilgio. Didžiosios gyvūno smegenys priklauso banginiui, kurių svoris yra 8.16 kg. Didelės smegenys yra pas dramblį, jo vidutinis smegenų dydis yra apie 4.98 kg.
4 mitas: Smegenų ląstelės miršta visam laikui
Faktas: Ilgą laiką buvo manyta, kad smegenų ląstelės tik žūsta ir neatsinaujina. Pastaraisiais metais ekspertai pateikė įrodymų, jog suaugusio žmogaus smegenys iš tiesų formuoja naujas ląsteles visą gyvenimą, net ir senatvės metu. Žinoma, aktyvi veikla, naujų įgūdžių mokymasis labai prisideda prie ląstelių atsinaujinimo.
5 mitas: Alkoholis žudo smegenų ląsteles
Faktas: Net ir stipriai alkoholį vartojantys asmenys neužmuša savo smegenų ląstelių. Tačiau pažeidžiami neuronų dendritų galai, todėl neuronams sunku perduoti pranešimus vienas kitam. Nėra žinomas saugus alkoholio vartojimo lygis. Alkoholio vartojimo poveikis priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos problemų, medikamentų, genetikos, asmeninių situacijų ir kt. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti traukulius, insultą ir demenciją, sukelti šalutinių ligų. Be to, alkoholis yra toksiškas besivystančioms smegenims nėštumo metu ir gali sukelti apsigimimus, įskaitant vystymosi sutrikimus, turinčius poveikį visą gyvenimą.
6 mitas: Stresas žudo neuronus
Faktas: Tyrime, kurį atliko „Rosalind Franklin“ medicinos ir mokslo universiteto tyrėjai, mokslininkai nustatė, kad vienas streso įvykis gali nužudyti naujus neuronus smegenų hipokampo srityje. Hipokampas yra viena iš smegenų sričių, labai susijusi su atmintimi, emocijomis ir mokymusi. Tai yra viena iš dviejų smegenų sričių, kur neurogenezė (naujų smegenų ląstelių formavimasis) vyksta visą gyvenimą. Mokslininkai atliko eksperimentą su žiurkėmis. Eksperimento metu į narvą, kuriame buvo dvi senos žiurkės, įleista viena jauna. Vėliau ištyrus jauną žiurkę, nustatyta, kad jos kortizolio lygis buvo iki šešių kartus didesnis nei kitų jaunų žiurkių, kurios nebuvo patyrusios streso dėl socialinio susidūrimo.
Tolesnis tyrimas atskleidė, kad nors jauna žiurkė patyrė stresą, jos smegenys sukūrė tiek pat naujų neuronų, kiek ir tų, kurios streso nepatyrė. Nors neatrodo, kad stresas daro įtaką naujų neuronų formavimuisi, tačiau tai daro įtaką tam, ar tos ląstelės išgyvens, ar ne.
7 mitas: Miegas nepagerina smegenų veiklos
Faktas: Tikriausiai esate girdėję daug priežasčių, kodėl reikia gerai išsimiegoti. Nuo septintojo dešimtmečio mokslininkai pastebėjo tiesioginį ryšį tarp miego ir atminties. 1994 m. atliktame klasikiniame eksperimente tyrėjai nustatė, kad miego trūkumas pablogino užduočių atlikimo greitį ir kokybę. Miegas ne tik išsaugo atmintį, bet ir vaidina svarbų vaidmenį mokantis naujos informacijos.
Kai esame gerai pailsėję, smegenys geriau veikia. Aiškios, budrios smegenys leidžia mums sutelkti dėmesį, išmokti ir atsiminti informaciją bei būti kūrybingiems. Miegas sukelia pokyčius smegenyse, kurie sutvirtina prisiminimus - sustiprina ryšius tarp smegenų ląstelių ir perduoda informaciją iš vieno smegenų regiono į kitą. Mokslininkai mano, kad kol mes miegame, prisiminimai ir įgūdžiai yra perkeliami į efektyvesnius ir nuolatinius smegenų regionus. Tiesą sakant, įrodyta, kad miegojimas netrukus po to, kai sužinojo naujos informacijos, padeda išlaikyti informaciją. Miegas taip pat padeda mums sintetinti naujas idėjas, o ne tik prisiminti senas.
Vis dar daug ko nežinome apie tai, kaip veikia smegenys, tačiau svarbu būti atsargiems ir nepatekti į kai kuriuos įprastus smegenų mitus. Sužinoję daugiau apie tai, kaip veikia smegenys, galite pradėti geriau suprasti kai kuriuos veiksnius, kurie gali turėti įtakos jūsų psichinei sveikatai.