Richard Bach yra pasakęs: „Įsitikinimai nėra tiesa. Tai tik – tikėjimas, lemiantis mūsų elgesį.“ Jei tikėsime, kad mūsų atmintis prasta, visada elgsimės ir mąstysime taip, lyg ji išties būtų prasta. Įsitikinimas yra užtikrintumo jausmas, kuris pakeičia mąstymą. Kevin Horsley savo knygoje „Neribota atmintis“ pasakoja apie efektyvius metodus skitus lavinti atmintį.
Kaip pakeisti savo įsitikinimus?
Jei norite lavinti atmintį ir išmokti geriau susitelkti, atraskite atitinkamus įsitikinimus. Įsitikinimai arba varžo, arba skatina judėti į priekį, neigiamos požiūris ir mintys neleidžia susikaupti ir įsiminti. Norėdami pakeisti savo įsitikinimus:
Raskite priežastį ir nuspręskite, ar tikrai norite pakeisti savo įsitikinimus. Siekiant bet kokių pokyčių 80 procentų sėkmės priklauso nuo to, kodėl jų norite, ir tik 20 procentų nuo to, kaip ketinate juos įgyvendinti.
Išanalizuokite savo įsitikinimus, nes yra dalykų, kuriais anksčiau nuoširdžiai tikėjote, o dabar nebetikite, todėl turite būti tikri, kad įsitikinimai yra teisingi.
Formuokite naujus įsitikinimus, kurie padės atskleisti ir puoselėti savo potencialą bei kurti naujas galimybes.
Taikykite įsitikinimus praktiškai ir paverskite juos savo tapatybės dalimi.
Penki įsitikinimai, kuriuos reikėtų pradėti taikyti nieko nelaukus
Jūsų įsitikinimai tėra teiginiai, kuriais įtikėjote, todėl pasistenkite juos pakeisti ir vadovaukitės pozityviomis mintimis. Yra penki įsitikinimai, kuriuos reikėtų pradėti taikyti nieko nelaukus:
1. Aš gimiau turėdamas gerą atmintį ir puikų gebėjimą sutelkti dėmesį. Maxwell Maltz patarė: „Nė akimirkos negalvokite, kad jums norimų tikslų neleidžia pasiekti kokių nors įgimtų gabumų ar gebėjimų stoka. Tai pats didžiausias melas, pats baisiausias pasiteisinimas.“
2. Labai svarbu lavinti atmintį. Atmintis yra pati svarbiausia proto funkcija, todėl ją lavindami susikursite geresnį gyvenimą. Jūsų mintys ir veiksmai priklauso nuo atminties
3. Nėra jokių nesėkmių, tik atsakomoji reakcija. Reikia koncentruotis į savo stiprybes ir pakeisti požiūrį, kai rezultatas nėra toks kokio tikimės. Užfiksuokite akimirką, kai atmintis veikia puikiai.
4. Aš turiu ypatingų gabumų, o mano atmintis beribė. Pagalvokite kiek informacijos jau sukaupėte. Išmokę taikyti atminties lavinimo metodus, atrasite neįtikėtinų savo gebėjimų.
5. Aš nieko nežinau. Būkite atviri informacijai, nes galvoti, kad viską žinote visiškai nenaudinga (toks požiūris trukdo išmokti ko nors naujo).
Būkite čia ir dabar
Sutelktą dėmesį žmonės vertina kaip kažką, ką turi arba neturi. Iš tiesų norint gebėti sutelkti dėmesį, reikia praktikuotis. Lavinti gebėjimą sutelkti dėmesį ne taip ir sunku, tereikia išmokti nurimti ir susikoncentruoti į šią akimirką. Mes laviname savo protą taip, kad gebėtume sutelkti dėmesį į daugybę dalykų, todėl mūsų dėmesys išsklaidytas. Reikia išmokti būti čia ir dabar, pavyzdžiui, kai esame darbe, būkime darbe, o kai esate namie, būkite namie. Pitagoras yra pasakęs: „Mokykitės tylėti. Leiskite savo protui klausytis ir įsiminti.“ Problemos neleidžia protui susitelkti, jei galvosite apie konfliktus, protas blaškysis.
Kaip atsisakyti vidinių prieštaravimų ir nuraminti savo protą?
Ramybė ir dėmesio sutelkimas yra vienas ir tas pats. Keturi patarimai, kaip atsisakyti vidinių prieštaravimų ir nuraminti savo protą:
1. Kontroliuokite savo vidinį balsą. Visi turime tą balsą, kuris veikia mūsų gebėjimą sutelkti dėmesį, nesikoncentruokite tik į klaidas.
2. Nedirbkite kelių darbų vienu metu. Išblaškome dėmesį, kai dirbame kelis darbus vienu metu ir prarandame ramybę. Daugelis žmonių tiesiog nepajėgia ilgam laikui sutelkti dėmesio. Neurologė Marilee Springer yra pasakiusi: „Žinoma, kad vienu metu dirbant kelis darbus, jie padaromi 50 procentų lėčiau, taip pat 50 procentų padidėja klaidų tikimybė.“ Vienu metu dirbant kelis darbus mažėja darbingumas, slopsta kūrybiškumas ir dažniau priimami klaidingi sprendimai. Liaukitės save žaloję, nuolat keisdami dėmesio objektą. Lavinkite protą, grįždami prie įpročio vienu metu atlikti tik vieną užduotį.
3. Žinokite ko norite. Suradę tam tikrą informaciją, žmonės niekada tiksliai nežino, ko būtent nori, todėl niekada nepamirškite, kam reikalinga konkreti informacija, turite turėti aiškų tikslą. David Allen teigimu, „Jei nesate tikras, dėl ko kažką darote, niekada to nepadarysite iki galo.“ Nuo domėjimosi priklauso susitelkimas, taigi ir dėmesio intensyvumas. Visą nuobodžią informaciją pozityviai mąstant galima paversti įdomia. Gilbert Chesterton yra pasakęs: „Neįdomių dalykų nėra, yra tik neįdomūs žmonės.“ Prieš pradėdamas ką nors skaityti ar mokytis, savęs paklauskite, kas jus motyvuoja. Tony Robbins yra pasakęs: „Jei norite išsigydyti nuobodulį pradėkite kuo nors domėtis. O jei būsite smalsus ir žingeidus, niekas nebus nuobodu, nes viską norėsite ištirti. Taigi puoselėkite žinių troškimą ir gyvenimas taps nesibaigiančia džiaugsmo simfonija.“
4. Atmeskite nerimą. Gyvenimas bus nesudėtingas, jei viską vertinsite paprasčiau ir susitaikysite su savo minčių srautu. Nerimas nėra įgimtas, tai itin kūrybinga proto mankšta. Mintys, kylančios uždavus klausimus, pavyzdžiui, jei prarasiu darbą arba sudaužysiu automobilį, visai neskatina nerimauti. Priešingai jos padeda numatyti veiksmus, nukreipiančius protą reikiama kryptimi. Pagalvokite, kaip elgtumėtės įvairiais atvejais, ir sutelkite dėmesį į savo, o ne kitų mąstymą.
Koncentracija – tai mokymasis ilgam sutelkti dėmesį į vieną objektą, išmokite būti čia ir dabar!