Bet miške žmogus tampa arba žvėrimi, arba grobiu... Šiomis naujomis akimis jis pradėjo dairytis ir labai greitai suprato, kad tas pats įstatymas galioja žmonėms, tik vulgarizuojamas tuščiais samprotavimais. Stiprieji valgydavo geriau ir palikinėdavo sveikus palikuonis, silpnieji susigrūsdavo pulkeliais, kentėdavo ir užaugindavo naujas aukas amžinoms gyvenimo girnoms,“ – rašė O. Markejevas.
Augalų karalystėje galioja tie patys įstatymai. Stiprūs ir agresyvūs augalai užima didesnius ir geresnius gamtos arealus išstumdami silpnus. Tai yra gamtos ratas, gamtos dėsnis, kuriam paklūsta visi. Dėsningą biogeocenozių kaitą galima pamatyti miške. Šviesiame pušyno miške užtenka vėjui atnešti eglės sėklų, kai išdygusios didžiulės eglės jau pradeda savo invaziją po kurios šviesiamėgis pušų miškas bus išnaikintas dėka tankių, sunkiai praleidžiančių saulės spindulius, šakų. Tai vyksta palaipsniui, iš kart viena eglutė, paskui dar pora, po to pušys ir eglės kartu, o galiausia tankus ir tamsus eglynas galutinai išstumia pušyną.
Pušyne maloniai kvepia derva. Pušys stovi laisvai – tiesios, kaip kolonos. Jų kamienai iš apačios yra lygūs, be mazgų ir tik arčiau viršaus matomos šoninės šakos, sudarančios karūną. Pušies spygliai ant šakų išsilaiko dvejus, kartais trejus metus, o tada nukrenta. Todėl ant kiekvienos šakos adatomis yra uždengti du ar trys pastarųjų metų ūgliai, o likę pliki. Pušims reikia daug šviesos ir jos neatlaiko šešėlio. Tankiame miške nepamatysi jaunų pušų.
Pušies medienoje gausu dervų. Kai medis sužeistas, derva išteka ir užkemša žaizdą,taip ją gydo. Jei vabzdžiai gręžia žievę ir patenka į minkštą ir sultingą pliką audinį, medis pradeda intensyviai išskirti dervas, apgaubia kenkėjus ir jie žūsta.
Pušynas dezinfekuoja orą. Miške augančios pušys išgarina specialias lakias medžiagas – terpenus, kurie naikina daugybę mikrobų ne tik miške, bet ir jo apylinkėse
Eglė - tai augalas mėgstantis šešėlį: jai pakanka mažiau šviesos ir gali atlaikyti net labai ilgą šešėlį. Būdama po kitų medžių šešėliu, eglė nemiršta, bet auga labai lėtai, likdama žemai, prispausta. Jos šoninės šakos yra labai pailgos, o viršūnė tampa plati, kaip skėtis. Jei pašalinti kitus, eglę slegiančius medžius, ji pradės augti labai greitai ir pavys juos pagal aukštį. Eglės kankorėžiai yra didesni nei pušies kūgiai; 10–15 cm ilgio, o pušies tik 4–6 cm., Eglės kankorėžiai prinoksta po žydėjimo tais pačiais metais rudenį. Sausio, vasario ir kovo mėnesiais iš jų išsibarsto sėklos, o kankorėžiai nukrenta. Pušies kankorėžiai subręsta po žydėjimo po 18 mėnesių, o nukrenta tik po 2–3 metų.
Eglių miške tanki šakų užuolaida praleidžia mažai šviesos, užlaiko vėją ir kritulius. Eglių miške visada būna tylu ir nyku, dirva silpniau įkaista, užšąla giliau ir pavasarį ilgiau atšyla, spygliai ir šakos lėtai yra. Tankiame eglių miške nėra žolės, dirvožemis yra padengtas samanomis ir miško puviniais.
Žmonių etnosai irgi labai skiriasi pagal savo reprodukcinius rodiklius ir užimamos teritorijos dydį. Europiečiai yra senstantis etnosas, kur natūralusis gyventojų prieaugis yra labai žemas, nors ir skiriamos motinystės pašalpos ir kitos privilegijos gimdančioms moterims, bet padėtis nelabai keičiasi. Kinai kaip tik atvirkščiai stengiasi suvaldyti savo gyventojų kiekio augimą, kur daugiavaikėms šeimos skiriami didesni mokesčiai. Itin sparčiai auga arabų pasaulis, kur gyventojų prieaugis vienas aukščiausių pasaulyje. Jasiras Arafatas Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas yra pasakęs: „Arabų moters gimda – mano pats stipriausias ginklas.“