Pilietiniai karai yra unikalūs dėl konkrečių priežasčių, kuomet interesų konfliktai perauga į smurtą, tačiau visi jie turi bent tris bendrus bruožus. Pirma – dauguma pilietinių karų kyla dėl jau įvykusių konfliktų. Pavyzdžiui, dėl ankstesnio pilietinio karo arba dėl politizuotai iškreiptos buvusio pilietinio karo versijos. Tai nebūtinai visuomet reiškia, kad naujo konflikto problema yra neužgijusi sena žaizda. Dažnai charizmatiškas šalies lyderis tiesiog griebiasi laiko patikrinto naratyvo apie praeities šlovę ir pažeminimą, kuris atitinka jo paties ideologiją bei politines ambicijas, arba kyla tiesiog dėl istorijos neišmanymo.
Antra – kai nacionalinė tapatybė skyla dėl rasės, tikėjimo ir visuomenės skirstymo į klases. Vienaip ar kitaip panašūs skirtumai egzistuoja visose šalyse, tačiau kai kuriose valstybėse juntamos itin opios segregacijos problemos. Siekdami valdžios jomis naudojasi arba tam tikri vidaus veikėjai, arba išorės jėgos, pavyzdžiui Rusija.