Ankstyviausi žinių įrodymai apie augalų gydomąsias savybes buvo rasti Prancūzijoje esančiame Lascaux mieste. Šiame mieste urvų paveikslai rodo, kad kasdieniame gyvenime naudoti vaistiniai augalai, kai kurie piešiniai datuojami 18 000 m. prieš Kristų.
Egiptas
Egiptiečiai aromatinius aliejus naudojo jau 4500 m. prieš Kristų. Jie išgarsėjo savo žiniomis apie kosmetologiją, tepalus ir aromatinius aliejus. Garsiausias iš jų augalinių preparatų – „kyphi“, jį sudarė 16 ingredientų, šį mišinį buvo galima naudoti kaip smilkalus, kvepalus ar vaistus. Į sudėtį įeina pistacijos, mėtos, cinamonas, smilkalai, kadagys ir kvapieji sakai.
Kasdieniniame gyvenime egiptiečiai naudojo balzamus, kvapnius aliejus, kvapias žieves, dervas, prieskonius ir aromatinį actą. Augalų aliejai ir pastos buvo paverčiami tabletėmis, milteliais, žvakutėmis ir tepalais. Taip pat buvo naudojami pelenai ir dūmai iš anyžiaus, kedro, svogūno, česnako, vynuogių ir arbūzo. Egipto klestėjimo laikais kunigai buvo vieninteliai autoritetai, kuriems buvo leista naudoti aromatinius aliejus, nes buvo laikoma, kad būtina būti drauge su dievais. Kiekvienai dievybei buvo skirti specifiniai kvepalai, o jų statulos jų sekėjai patepdavo šiais aliejais. Faraonai turėjo savo specialius mišinius, skirtus meditacijai, meilei, karui ir pan.
Balzamavimo procese buvo naudojamos aromatinės dervos, tokios kaip kedras ir miros, o šių pėdsakų rasta ant mumijų.
Kinija
Aromatinių aliejų panaudojimas pirmą kartą Kinijoje buvo užfiksuotas 2697–2597 m. pr. Kr. valdant legendiniam imperatoriui Huangui Ti. Jo garsiojoje knygoje „Geltonoji imperatoriaus vidaus ligų knyga“ naudojama keletas aromatinių medžiagų ir ji iki šiol laikoma naudinga klasikine praktika rytų medicinos specialistams.
Indija
Tradicinė Indijos medicina, vadinama „Ayur Veda“, ji turi 3000 metų istoriją, kai naudoja eterinius aliejus. Vedose išvardintos daugiau kaip 700 medžiagų, įskaitant cinamoną, imbierą, mirą ir sandalmedį, kurios yra veiksmingos gydant.
Buboninio maro protrūkio metu „Ayur Veda“ buvo sėkmingai naudojama pakeičiant neveiksmingus antibiotikus. Aromatinių augalų ir aliejaus paskirtis buvo ne tik medicininė, taip pat buvo manoma, kad tai yra dieviškoji gamtos dalis ir neatsiejama dvasinėje ir filosofinėje „Ayur Vedos“ medicinoje.
Graikija
Tarp 400–500 m. pr. Kr. Graikai užfiksavo žinias apie egiptiečių įvežtus eterinius aliejus. Kareiviai naudojo miros tepalą kovai su infekcijomis. Graikijos gydytojas Hipokratas (460–377 pr. Kr.), mums žinomas kaip „medicinos tėvas“, užfiksavo maždaug 300 augalų, įskaitant čiobrelius, šafraną, mairūną, kmyną ir pipirmėtes, poveikį.
Išsamios Hipokrato žinios apie augalus ir jų esencijas buvo kilusios iš „Ayur Vedų“.
Hipokratas rašė: „kvepianti vonia ir kvapnus masažas kasdien yra kelias į gerą sveikatą“. Jo ir jo studentų paliktoje literatūroje pateikiamas svarbiausias šiuolaikinės medicinos principas: „Visų pirma, gydytojo tikslas yra pažadinti natūralias organizmo gydomąsias energijas“. Hipokrato išmintis daro įtaką šiuolaikinei medicinai iki šių dienų, girdėjote apie „Hipokrato priesaika“.
Roma
Romėnai buvo žinomi dėl to, kad dosniai tepdavo aliejų ne tik ant savo kūno, bet ir patalynės arba drabužių. Romėnams taip pat buvo įprasta aliejų naudoti masaže ir voniose.
Europa
Kryžiaus žygių metu riteriai ir jų armijos buvo atsakingi už žinių perdavimą visoje Vakarų Europoje apie vaistinius augalinius, kurių išmoko Viduriniuose Rytuose. Riteriai įgijo distiliavimo žinių ir su savimi nešiojo kvepalus.
XVI amžiuje siaučiant Buboniniam marui gatvėse degino smilkalus ir pušis, kad apsaugotų nuo „piktųjų dvasių“. Buvo pastebėta, kad tose vietose, kur tai buvo padaryta, nuo maro mirė mažiau žmonių.
Tyrinėdamas eterinių aliejų antiseptines savybes, prancūzų chemikas René-Maurice Gattefossé sukūrė terminą „aromaterapija“. Gattefosse knyga „Aromatherapie“ buvo išleista 1928 m., Kurioje aprašomi eteriniai aliejai ir jų gydomosios galimybės. Ši knyga padarė įtaką medicinos praktikai Prancūzijoje.
Gattefossé gydomąsias levandų savybes atrado atsitiktinai, kai jo laboratorijoje įvyko nedidelis sprogimas. Viena iš „Gattefossé“ rankų buvo stipriai sudeginta. Jis greitai panardino ją į artimiausią skysčio dėklą. Skystis buvo levandų eterinis aliejus. Gattefossé pastebėjo, kad jo ranka gijo be infekcijų ar randų.
Eteriniai aliejai šiuolaikinės medicinos grandis
Nuo neatmenų laikų augalai ne tik atlieka esminį vaidmenį palaikydami mūsų planetos ekologinę pusiausvyrą, bet taip pat yra glaudžiai susiję su žmonijos fizine, emocine ir dvasine gerove.
Eteriniai aliejai ir augalų ekstraktai yra įsišakniję istorijoje nuo neatmenamų laikų ir daugelio laikomi trūkstama šiuolaikinės medicinos grandimi. Jie buvo naudojami medicinoje naikinti bakterijas, grybelius ir virusus, kovoti su vabzdžių, kitų nariuotakojų ir gyvačių įkandimais bei gydyti visokiausius paslaptingus susirgimus. Eteriniai aliejai ir ekstraktai stimuliuoja audinių ir nervų regeneraciją. Eteriniai aliejai taip pat suteikia išskirtinį aromatą, balansuojantį nuotaiką, pakeliantį ūpą, išsklaidantį neigiamas emocijas bei sukuriantį romantišką atmosferą.
Natūrali medicina populiarėja
Natūrali medicina nėra naujas reiškinys. Nuo seniausių laikų žmonės gamtoje rinko žoleles ir augalus. Aromaterapija – modernus požiūris į seną tradiciją naudoti tai, ką turi, kas natūralu ir tinka. Šiais laikais vaistažolių rinkimą atstoja patogūs eterinių aliejų buteliukai. Aromaterapija labai patogi ir lanksti – tai lengviausias būdas pasinaudoti kvapiąja gamtos vaistinėle.
Aromaterapija tęsia natūralios medicinos tradiciją. Vis daugiau žmonių susidomi šiuo gydymo būdu, nes aromaterapija iš tiesų naudinga.
Aromaterapijoje naudojami gryni eteriniai aliejai. Tai natūralūs iš įvairių augalų distiliavimo būdu gaunami ekstraktai. Šios medžiagos itin koncentruotos. Jas matuojame lašais. Nieko keisto naudoti tik vieną lašą.
Eteriniai aliejai yra lengvesni už vandenį ir nėra riebūs.
Eterinis aliejus yra sudarytas iš 200–500 skirtingų sudedamųjų dalių.
Eterinių aliejų galia slypi jų sudėtinėse dalyse bei junginiuose. Nėra dviejų vienodų aliejų. Pavyzdžiui, levandų ea yra sudarytas iš apytiksliai 200 skirtingų sudedamųjų dalių. Šis aliejus naudojamas nudegimui, vabzdžių įkandimui, galvos skausmams, nemigai, stresui malšinti ir gerinti plaukų augimą.
Eteriniai aliejai turi unikalią savybę prasiskverbti į ląstelės membranas ir nukeliauti į kraują bei audinius. Naudojant eterinius aliejus vietiškai, tepant ant pėdų ar minkštųjų audinių, jie pasiskirsto po visą kūną vos per kelias minutes. Nepaisant vardo, jie nesijaučia riebūs. Eteriniai aliejai yra lengvesni už vandenį. Jų negalima skiesti vandeniu, bet lengva maišyti su alkoholiu ar riebalais.
Eterinių aliejų kvapas gali paveikti viską: pradedant emocine būkle ir baigiant gyvenimo trukme. Mokslininkai vis bando išsiaiškinti specifinius uoslės mechanizmus, tačiau yra aprašomas spynos ir rakto veikimo principas, kai kvapo molekulė telpa į išskirtinę receptoriaus vietą. Įkvepiamas aromatas, kvapo molekulės oru keliauja į šnerves iki uodžiamojo epitelio ar į uoslės jutimo centrą.
Uoslės pojūtis yra vienintelis pojūtis iš penkių, kuris yra tiesiogiai susijęs su limbine smegenų skiltimi, emocijų kontrolės centru. Nerimas, depresija, baimė, pyktis ir džiaugsmas – visi kyla iš šios srities. Tam tikrų kvapų aromatas gali sužadinti prisiminimus bei emocijas dar prieš mums sąmoningai jį suvokiant. Kai situacija susijusi su kvapais, mes pirmiau reaguojame, nei galvojame.
Aromaterapijos konsultantė pataria
Aromaterapijos konsultantė Jūratė Rudžionienė eteriniais aliejais susidomėjo jau seniai, ji pataria: „Jei ketinate naudoti eterinius aliejus labai svarbu pasirinkti gerus grynų ir ekologiškų eterinių aliejų tiekėjus. Dauguma šiandien parduodamų eterinių aliejų nėra tokie geri, kaip atrodo. Kartais parduodamos cheminės tam tikrų aterinių aliejų aromatą imituojančios kopijos. Arba galite nusipirkti pasenusių ir terapines savybes praradusių eterinių aliejų. Tai gali būti gryni, bet jau su augaliniu aliejumi maišyti eteriniai aliejai. Kai kurie parduodami kaip „kvapieji“ ar net „aromaterapiniai aliejai“, bet jie skirti kvapniesiems kūno aliejams ar oro gaivikliams. Šie malonaus kvapo aliejai visiškai neturi gydomųjų eterinių aliejų savybių“.
Eteriniai aliejai turi būti laikomi tamsaus stiklo buteliukuose su lašintuvu. Visada atidžiai perskaitykite etiketę, įsitikinkite, ar tai visiškai grynas eterinis aliejus. Geriausia, jei etiketėje yra lotyniškas augalo pavadinimas. Nepirkite etrinių aliejų kurie laikomi lentynose saulėkaitoje, jie turi būti laikomi vėsioje, tamsioje vietoje.
Eteriniai aliejai nuo maro ir kitų ligų
Iš Jūratės išgirdau istoriją, kaip Gary Young sukūrė unikalų eterinių aliejų mišinį. Jį įkvėpė legenda apie XV a. Prancūzijos vagis: „Parfumeriais dirbę žmonės plėšikavo maro nusiaubtuose regionuose. Jie išsitepę žoliniais tepalais, padarytais iš įvairių augalų ekstraktų, eidavo apiplėšinėti mirusiųjų. Kai sugavo juos žandarai, jie mainais į lengvesnę bausmę išdavė savo paslaptį. Kaip jiems pavyko išlikti sveikiems. Atskleidė savo kvapiųjų tepalų sudėtį. Tai buvo gvazdikėlių, rozmarinų, cinamono ir kvapų kombinacija. Legenda byloja, jog eteriniai aliejai – augalų esencija turi ypatingą poveikį mūsų sveikatai. 1997 m. atlikti tyrimai Weber (Ogdenas, UT) valstybiniame universitete parodė šio mišinio veiksmingumą prieš ore esančius mokroorganizmus.
Apie gvazdikėlį Jūratė Rudžionienė pasakoja istoriją: „Yra tokia istorija apie Malukų salos žmones. Iki XVI amžiaus salos gyventojai neregėjo jokių epidemijų, kol olandų užkariautojai nesunaikino salose klestėjusių kvapiųjų gvazdikėlių medžių. Daugybe žmonių mirė nuo epidemiju, kurios vyko po to. Gvazdikėliai istoriškai buvo naudojami nuo odos infekcijų, virškinimo sutrikimų, žarnyno parazitų, gimdymo ir ypač dantų skausmų. Kinai taip pat vartojo gvazdikėlius nuo viduriavimo, išvaržų, blogo kvėpavimo ir bronchito. Prancūzijoje buvo naudojama – žarnyno parazitams naikinti, skausmams malšinti, užkrėstoms žaizdoms, marui. Puikiai veikiai širdies ir kraujagyslių, virškinimo, imuninę ir kvėpavimo sistemas. Aromato poveikis. Stimuliuoja psichiką taip sukuria saugumo ir drąsos jausmą. Pagerina atmintį, skatiną gerą miega ir stimuliuoja sapnavimą.
Kokie eteriniai aliejai patinka lietuviams
Lietuviams vienas geriausiai pažįstamų čiobrelių eterinis aliejus. Čiobrelis yra minimas viename seniausių medicinos raštų – Ebers papiruse, senovės Egipto 877 receptų sąraše. Egiptiečiai naudojo čiobrelį balzamavimui, o senovės Graikai kaip apsaugą nuo infekcinių ligų. Taip pat buvo naudojamas kvėpavimo takų problemoms, virškinimo problemoms spręsti. Infekcijų, bronchito, kokliušo, astmos, laringito, tonzilito profilaktikai ir gydymui. Čiobrelis turi antioksidacinių, antivirusinių, antimikrobinių savybių. Jis gali būti naudojamas nuo peršalimo, galvos skausmo, fiziniui silpnumui mažinti po ligos. Veikia visą imuninę sistemą, taip pat raumenis ir kaulus. Aromato poveikis – suteikia energijos fizinio silpnumo, depresijos ir streso atvejais.
Dar vienas stiprų poveikį turintis eterinis aliejus, kuris mums pažįstamas yra – raudonėlis. Jis taip pat tinkamas esant peršalimui, virškinimo problemoms. Turi gerą poveikį imuninei sistemai. Galimą naudoti esant kvėpavimo takų infekcijoms, artritui, reumatizmui. Lėtina senėjimą, turi stiprų priešvirusinį, antibakterinį, priešuždegiminį, priešgrybelinį poveikį.