Paprastai technologijos suprantamos siaurąja prasme – tai technikos ar elektronikos įrenginiai, kuriais naudojamasi kasdien (Vannini 2009, p. 1). Tačiau „technologizuojasi“ visas žmonių gyvenimas, technologija tampa pagrindine visuomenės ir kultūros „veikėja“. Tai smarkiai veikia socialinius santykius ir verčia pasižiūrėti, kas gi slypi už technologijų sukurtų ar valdomų objektų. Bandant geriau suvokti technologijų poveikį kasdieniniam gyvenimui, dažnai taikomas etnografinis metodas, kai apie konkrečią situaciją kalbamasi su asmenimis, kurie tiesiogiai su ja susiję, joje dalyvavę ar tebedalyvaujantys. Kita vertus, šiuolaikiniai etnografai irgi pasitelkia technologijas, dokumentuodami gyvenimo reiškinius ar pasakojimus apie juos.

Vertėtų atsižvelgti į tai, kad kasdienybės santykį su technologijomis kiekvienas iš mūsų supranta skirtingai (Vannini 2009, p. 5). Paprastai savo kasdienybę žmonės vertina kaip visuotinę, tarsi savaime suprantamą, stengiasi prie jos prisitaikyti, tarkime, prie rytinių transporto spūsčių ir pan. Tačiau kasdieninė patirtis glaudžiai susijusi su veiklos pobūdžiu, su geografine vieta ir pan. Asmuo, kuris dirba namuose ar gyvena atokiai nuo didmiesčio, gal apskritai niekada nepateks į eismo spūstis.

Svarstytina, kas yra tas kasdieninis gyvenimas, kada jis suvokiamas kaip normalus, o kada ne. Phillipas Vannini’s siūlo, pavyzdžiui, prisiminti, kada paskutinį kartą ragavome tokių kasdieninių patiekalų kaip vafliai (Vannini 2009, p. 7). Galbūt namuose turime vaflių keptuvę, tačiau niekada jos nenaudojame? Ar nenutinka taip, kad tam tikrą kasdienybės potyrį suteikia pats prietaiso, kokį turi visi, įsigijimas, nors juo niekada nesinaudojama? Tai mus tarsi įkasdienina, buitį padaro normalesnę (tą patį galima pasakyti apie vaizdo žaidimus, automobilius, techninius prietaisus ir žmonių santykį su jais).

Įvairios technologijos, išmanieji prietaisai, įkasdieninantys buitį, nepastebimai, bet neatšaukiamai materialinę plotmę paverčia skaitmenine. Elaine Lally straipsnyje „Namuose su informacija: kasdieninės buities informatizavimas“ (At Home with Information: the informatisation of everyday domestic life) rašo, kad įprastines informacijos formas, tokias kaip nuotraukos, dienoraščiai, korespondencija, užrašai, ilgainiui pasiglemžė internetinis tinklas ir pavertė savo dalimi (Lally 2005, p. 154). Elektroninis paštas, duomenų bazė, skaitmeninės nuotraukos – visas šis srautas užtikrina informacijos įvairovę. Informacijai tapus skaitmenine, praradus įprastinį pobūdį, tarp jos ir vartotojų atsiranda naujas ryšys ir tam tikra distancija, objektams įgavus virtualų pavidalą.

Pavyzdžiui, nuotraukos su svarbiausiomis šeimos gyvenimo akimirkomis laikomos ne albumuose, o informaciniuose debesyse. Tai smarkiai sumažina informacijos vertę, paverčia ją greitai senstančia kadaise fiksuoto įvykio išraiška. Kadangi vartotojams svarbiausias yra informacijos turinys, jos reikšmė, vertė ir panaudojimas, bandoma išsiaiškinti, kaip visa tai kinta naujomis sąlygomis.
Vis labiau įsigalinti namų informatizacija apima ne tik kiekybinį informacijos didėjimą, bet ir automatizavimą – kuriama „protinga“ buitis ir „išmanieji“ namai. Tai keičia tiek gyvenseną, tiek santykius tarp žmonių. Namai yra ne tik fizinė aplinka, kurioje gyvename, bet ir erdvė, kurioje jaučiamės saugūs. Tą saugumą užtikrina nuosavybės jausmas, kontrolė, komfortas, žinojimas, kur kas padėta ir kaip naudotis visa ta „mašinerija“.

Nuo pat žmonijos atsiradimo vienas iš pagrindinių išlikimo garantų buvo technologijų kūrimas ir jų skatinamas mobilumas. Tačiau per pastaruosius 150 metų viskas pasikeitė taip sparčiai, kad žmonės dabar juda ne vien dėl to, kad reikia, bet ir todėl, kad jie gali nevaržomai tą daryti. Nuolatinis judėjimas jau yra ne tik darbas ir pragyvenimo šaltinis, kelionės tapo gerovės, turtingumo įrodymu. Judėjimas, nesvarbu, kokia transporto priemone, įgauna vis didesnę socialinę reikšmę. Mobilumas, skatinamas kaip šiuolaikiška produktyvi socialinė ir ekonominė jėga, leidžia žmonėms greičiau ir efektyviau atlikti tai, kas anksčiau apskritai buvo neįsivaizduojama.

Socialiniai tinklai

Atsirado daugybė sudėtingų mobilumo formų, kurios padeda palaikyti socialinius ryšius, tačiau kartu juos modifikuoja ir nuolatos pertvarko. Įvairūs statiniai ir tvariniai tapo žmogaus kūrybingumo ir fantazijos monumentais. Implantai, lazerinės operacijos, kitos intervencijos rodo, kaip plečiasi technologijų poveikis ir mastas. Jos iš pagrindų keičia pasaulį, ugdo naujus įgūdžius ir įpročius, neišvengiamai koreguoja įprastinius sprendimus. Pokyčiai vyksta nuolatos, darosi nepastebimi. Šiandieninės laikraščių antraštės rytoj atrodys priešistorinės. Žmonės vis lengviau keičia ne tik daiktus, bet ir kitus žmones. Miestas diktuoja ritmą, neleidžiantį atsipūsti, susiorientuoti. Informacijos srauto, greitėjančio gyvenimo „aukomis“ tampa net vaikai, kurie po pamokų privalo lankyti sporto būrelius, muzikos mokyklas, savaitgaliais – kalbų kursus ir pan. (Esquirol 2004, p. 4).

Vis atsirandantys sąjūdžiai, agituojantys už „lėtesnį gyvenimo būdą“, mažai ką duoda, nes žmonės pernelyg įsitraukę į pašėlusį ritmą, kad lengvai atsisakytų daugiau uždirbti, sutiktų saikingiau vartoti ir pan. Paprastai jie turi per daug įsipareigojimų, susijusių su šiomis sistemomis, kad galėtų viską iškart apriboti. Šalia įprastinio erdvės suvokimo įsitvirtino naujas terminas kibernetinė erdvė, kuri iš esmės apima pasaulinį tinklą ir yra neapčiuopiama – norint pažinti šią erdvę, tenka ją nuolat įsivaizduoti (Esquirol 2004, p. 4). Kad praplėstume geografinį erdvės suvokimą, galime pasinaudoti „kibernetine erdve“, televizoriaus ar kompiuterio ekrane tyrinėdami savo miestą, šalį, virtualiai nusikeldami į kitas geografines platumas. Taigi informacinės technologijos ne tik virtualizuoja pasaulį, bet ir suteikia naujas galimybes klaidžioti po realias geografines erdves.

Kitas svarbus, bet rečiau pastebimas aspektas, susijęs su informacinėmis technologijomis, yra estetinis vartotojų pasitenkinimas ir jautrumas. Erikas Stoltermanas straipsnyje „Kasdieninė estetika ir informacinių technologijų dizainas“ (Everyday Aesthetics and Design of Information Technology) teigia, kad gyvename suprojektuotame, iš esmės dirbtiniame pasaulyje. Religiją, ekonomiką, kitus socialinius ir kultūrinius valstybės konstruktus autorius irgi vadina dizainu. Įdomu tai, kad kasdienybė dažniausiai suvokiama kaip integrali visuma, tačiau norint iš tikrųjų pažinti kasdienybę, reikia ją išnarstyti, kad galėtume ištirti net menkiausias detales (Stolterman 2003, p. 2). Nors technologijos yra neatsiejama kasdienybės dalis, padeda taupyti laiką, leidžia bet kada susisiekti su šeima ar draugais, „apglėbti“ visą pasaulį, tačiau kartais veikia visiškai priešingai – skatina norą atsiriboti nuo pasaulio, neretai sukelia didžiulį stresą. Kitaip tariant, analitikai nuogąstauja, kad informacinės technologijos gali pastūmėti pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kokio iš tikrųjų nenorime.

Apibendrinant galima teigti, kad informacinių technologijų vaidmuo kasdieniniame gyvenime toli gražu nevienareikšmis. Jos išplečia vartotojų buities, darbo, geografijos, kasdienybės ribas, tačiau tuo pat metu apriboja asmens laisvę, netgi įkalina – daugėja asmenų, patiriančių stresą, susijusį su socialinių ir kitų tinklų vartojimu, nes žmonės, būdami nuolat pasiekiami, lengvai prieinami, ima jaustis nesaugūs. Kita vertus, įvairios naujosios informacinės technologijos padeda kaip niekada anksčiau įkasdieninti save kaip asmenį, įgauti šiuolaikinei visuomenei priimtinas „normalumo“ formas. Tad šiuo atveju ne technologijos daro poveikį vartotojams, bet patys vartotojai, pasitelkdami technologijas, nuolat perkuria ir iš naujo įprasmina save kaip individus kasdienybės akivaizdoje.

Literatūra:

1. Elaine Lally. At Home with Information: the informatisation of everyday domestic life. Prieiga per internetą: . Žiūrėta [2019 m. gegužės 26 d.].
2. Erik Stolterman. Everyday Aesthetics and Design of Information Technology. Prieiga per internetą: . Žiūrėta [2019 m. gegužės 23 d.].
3. Josep Maria Esquirol. Network and Everyday Life: Beyond ‘Local Space’? Prieiga per internetą: . Žiūrėta [2019 m. gegužės 26 d.].
4. Phillip Vannini. Material Culture and Technology in Everyday Life. Prieiga per internetą: . Žiūrėta [2019 m. gegužės 22 d.].
5. Phillip Vannini. Technologies of Mobility in the Americas: Introduction. Prieiga per internetą: . Žiūrėta [2019 m. gegužės 27 d.].