Geriausias abiejų tautų žirgų specialistas, nesuvaldęs žmonos: su meilužiu atsiskaitė ne pagal LDK statutą

Gerasis ir kilnusis skaitytojau, nesupykite už tokią už tokią politiškai nekorektišką antraštę. Aš meluoju, jis nesuvaldė ne vienos, o abiejų žmonų. Kas jis ir kas jo žmonos? Jei kreipsime dėmesį į tai, kad ponas minimas kaip žirgų specialistas, tai šis kelias mus nuves prie Kristupo Mandvydo Dorohostaiskio. Abiejų Tautų Respublikos karinio ir politinio veikėjo, LDK didžiojo maršalkos bei vieno iš žinomiausių veikalų „Hipika – arba knygos apie žirgus“, išleistos 1603 m. Krokuvoje, autorius. Ši knyga, kurioje buvo aprašytos visos žirgų veislės, jų fiziologija, auginimas, dresūra ir ligos, buvo be galo populiari ir vertinga.

Kainavo daug, sakoma, kad už ją net žirgą duodavo. Tačiau mes kreipsim kalbą į kitokią šlovę kilniojo pono. Tiksliau, antišlovę. K. M. Dorohostaiskiui labai sekėsi valstybės tarnyboje ir karininiame gyvenime, tačiau nepasisekė santuokinis gyvenimas. Pora žodžių pasakysiu, koks tai buvo išsilavinęs ir, be abejonės, turtingas didikas, idant suprastumėm, kad tai visai nesvarbu, jei negali būti galingas ir pakankamas vyras savo žmonai. 

Būdamas protestantu nebuvo priešiškai nusiteikęs katalikų atžvilgiu. Nematydavo problemos valdovą Zigmantą III Vazą palydėti į Čenstakavą. Kariavo Nyderlanduose Šventosios Romos imperijos imperatoriaus pusėje. Už tai buvo pagerbtas tos pačios imperijos barono titulu. Tapo katalikiškos Venecijos garbės piliečiu. Baigė, retas dalykas tarp bajorų, medicinos studijas. Dar rašė eilėraščius lenkiškai, lotyniškai ir graikiškai. Buvo negalingos sveikatos, bet aktyviai dalyvavo karo žygiuose. Gal dėl to, kad jau žinojo apie antrosios žmonos Sofijos Radvilaitės neištikimybę.