Įvykiai Ukrainoje primena nacistinės Vokietijos kelią: kiek už tai teko sumokėti vokiečiams ir ar galime tikėtis atgailos iš rusų tautos

1945 metų gegužės 9-oji. Vokietija paskelbia, kad kapituliuoja. Pastaruosius kelis mėnesius vokiečiai gyveno bijodami iš dangaus krentančių Sąjungininkų bombų, bet ateinantis laikotarpis ne ką lengvesnis: sulaukiame vis daugiau pranešimų apie koncentracijos stovyklas ir kitus nacių vykdytus karo žiaurumus. Tauta, kuri prieš karą palaikė savo teisėtu keliu į valdžią patekusį lyderį Adolfą Hitlerį, dabar turi suvokti, kokie nusikaltimai buvo vykdomi jos vardu. O šalies vardas suteptas nekaltų žmonių krauju. Panašūs dalykai dabar vyksta rusų tautos vardu. Apie tai „Delfi Plius“ kalba su Vilniaus universiteto istoriku doc. dr. Ramojumi Kraujeliu.

Tam, kad suprastume dabartį, reikia pažvelgti į praeitį. Kaip nutiko, kad A. Hitleris atėjo į valdžią, o jam sustabdyti nebuvo jokios opozicijos? Kokios buvo vokiečių nuotaikos prieš karą, karo metu ir po karo? Kokia reparacijas teko šiai šaliai mokėti ir kokių kitų veiksmų ėmėsi tarptautinė bendruomenė, kad fašizmas būtų išrautas nuo šaknų Vokietijoje?

Į šiuos bei kitus klausimus interviu atsako istorikas doc. dr. R. Kraujelis. Pokalbio metu leidžiame sau šiaip tiek ir pagalvoti, o kaip gi po karo „reabilituosis“ rusų tauta? Ar ji sugebės nueiti Vokietijos keliu ir prisiimti atsakomybę už tai, kas jos vardu padaryta?

Kodėl Hitleris neturėjo jokios opozicijos?