Japonų valdžia neigia šį istorinį faktą: „komforto stotyse“ karius tenkino 200 tūkst. pagrobtų moterų

Lee Ok-Seon nieko neįtardama ėjo namo, kai iš pravažiuojančio automobilio iššoko grupė uniformuotų vyrų, įsitempė paauglę į mašiną ir nuvažiavo. Ji dar nesuvokė, kad savo tėvų daugiau niekada nepamatys, o gyvenimas tą lemtingą popietę pasikeis visam laikui. Paauglė iš Pietų Korėjos buvo išvežta į Japonijos okupuotą Kiniją, kur pateko į „komforto stotį“. Ji tapo viena iš šimtų tūkstančių „paguodos moterų“, kurias 1932–1945 m. imperatoriškoji Japonijos kariuomenė pavertė prostitutėmis. Lee Ok-Seon buvo 14 metų.

Praėjo beveik šimtmetis nuo to laiko, kai pirmosios moterys atsidūrė imperatoriškosios Japonijos kariuomenės seksualinės vergovės gniaužtuose, tačiau ši purvina dėmė tarp Japonijos ir kadaise jos okupuotų valstybių vis dar kelia politinę nesantaiką. Nepadeda ir tai, kad išlikę įrašai apie seksualinį moterų išnaudojimą menki, o išgyvenusių yra labai nedaug. Manoma, kad 90 proc. paguodos moterų karo pabaigos nesulaukė.

Viešnamiai Japonijos kariuomenėje egzistavo nuo 1932 m., tačiau ši praktika ypač išplito po vieno liūdniausių incidentų per imperatoriškosios Japonijos bandymus užvaldyti Kinijos Respubliką – „Nankingo išprievartavimą“. 1937 m. gruodžio 13 d. japonų kariai pradėjo šešias savaites trukusias skerdynes. Žuvo šimtai tūkstančių kinų karių ir civilių gyventojų. Japonijos kariai išprievartavo per 20 tūkst. moterų, o iš tuometės Nacionalistinės Kinijos sostinės Nankingo liko tik griuvėsiai.

Žinia apie tokį žvėrišką japonų karių elgesį ir masinius prievartavimus pasklido visame pasaulyje, o imperatorius Hirohitas ne be reikalo susirūpino Japonijos įvaizdžiu.