Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. Įsikūrusi anglų pirklių kolonija propagavo labai miestietišką kultūrą Šventojoje. Deja, XVIII a. prasidėjo pustymai ir pasislinko Šventosios upės vaga. Tad rimtas senąsias tradicijas puoselėjęs uostas, nuo XVIII a. kaip rimtas uostas nebeegzistavo.
Šventojoje stovėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Prezidentas Smetona“. 1927 metų liepos 18 dieną už 289 tūkst. litų įsigytas Laivas perduotas Lietuvai Wilhelshafen uoste ir atplukdytas į Klaipėdą, kur buvo atremontuotas. Spalio mėn. 28 d. po remonto perduotas kapitono Adomo Daugirdo komandai. Laivas buvo skirtas ne tik Lietuvos sienų apsaugai, bet ir tarnavo kaip prezidentinė jachta. Įgula nevengdavo į jį pasikviesti ir paplukdyti aukštuomenės damų. Dažnai jame lankėsi Kauno ponios. 1927-11-04 po kapitalinio remonto pirmą kartą išplaukė į jūrą. Jūra tomis dienomis buvo labai audringa, tad kapitonas ilgai nesiryžo į uostą plaukti pro siaurus jūros vartus. Siaučiant audrai, pavojingomis laivybos sąlygomis, neplaukti į uostą galėjo būti vienintelis protingas sprendimas.
Kelias dienas kovojusi su vėju įgula buvo priversta supleškinti ne tik visas laive buvusias anglių atsargas: į katilų krosnis keliavo viskas, kas dega. Pirmą kartą išplaukęs į jūrą laivas vos pasiekė Vokietijos Dancigo (dabartinis Gdanskas – aut.) uostą. Sugrįžusį į Klaipėdą „Prezidentą Smetoną“ teko ilgai remontuoti, o jo kapitonas A. Daugirdas buvo priverstas atsisveikinti su tarnyba. Į jo vietą buvo paskirtas kapitonas Antanas Kaškelis.
Kovojo su kontrabanda
Labai dažnai šis masyvus karo laivas iš Šventosios uosto plaukdavo gaudyti kontrabandininkų. Po remonto Lietuvos pakrančių apsaugos laivo laukė ir pirmasis kovos krikštas: Lietuvos teritoriniuose vandenyse sulaikant turkų laivą „Hassan Bier“ buvo sužeisti trys „Prezidento Smetonos“ įgulos nariai. Vėliau laivo įgulai dar ne kartą buvo pavykę užkirsti kelią mėginimams atgabenti į Lietuvą kontrabandinių krovinių, tačiau netrukus tapo aišku, kad tokioms misijoms šis laivas nėra labai tinkamas. Iš didžiulio jo kamino virstantys dūmų stulpai ir iš toli girdimas variklių gausmas buvo puikus signalas kontrabandininkams pasitraukti toliau ir pralaukti pavojų saugesnėje vietoje.
Be to, laivo išlaikymas kainavo labai brangiai: per trejus metus jo eksploatacija, įgulos išlaikymas ir remontas mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei milijoną litų, o tais laikais tai buvo milžiniški pinigai. Pasienio policijai laivas „Prezidentas Smetona“ tarnavo iki 1932 m. sausio mėn., kada jis buvo išregistruotas ir perkeltas į rezervą.
Lietuvos karinio laivyno flagmanas
Tuomet imta svarstyti, gal šį gana tvirtą ir atviroje jūroje tinkamą naudoti laivą reikėtų perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Taip 1933 metų sausį „Prezidentas Smetona“ tapo pirmuoju ir vieninteliu tarpukario Lietuvos karo laivu. Tačiau laivo parengimas, remontas ir apginklavimas užtruko dar porą metų. Tik 1935 metų rugpjūčio 1 dieną kariuomenės vado įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Iš karinės vadovybės ir Klaipėdos uosto direkcijos susirašinėjimo ir nuolat didėjančios darbų sąmatos matyti, kad uosto vadovybė mėgina išpešti iš svarbaus valstybinio užsakymo kuo daugiau naudos. Vis dėlto tikruoju karo laivo gimtadieniu galima laikyti 1935 metų spalio 26 dieną: būtent tada „Prezidentas Smetona“ pirmą kartą išplaukė į jūrą bandomajam reisui su Lietuvos karinio laivyno vėliava.
Istorikai mena „Prezidento Smetonos“ reprezentacinę reikšmę, kuomet jis priimdavo skirtingas žmonių, moksleivių, svarbių visuomenės veikėjų delegacijas. Nuotraukos rodo, jog laive ne kartą lankėsi ir prezidentas Antanas Smetona. Šis laivas populiarino jūrinę kultūrą, pristatė Lietuvą kaip jūrinę valstybę. 1938 m. spalio mėn. „Prezidentas Smetona“ vėl buvo remontuojamas Liepojoje, po to kai 1937 m. rugpjūčio mėn. staigaus štormo iš jis buvo išmestas ant seklumos Šventojoje.
Perkrikštytu laivu naudojosi pasieniečių mokyklos kursantai
„Prezidentas Smetona“ stovėjo išgilintame Šventosios uoste. Čia vienintelis Lietuvos karo laivas sulaukė naujų okupantų. Po 1940 birželio 15-osios permainos Lietuvos laivyne buvo žaibiškos. Tą liudija ir „Prezidento Smetonos“ kapitono raportas karo technikos viršininkui. Grifu „slaptai“ paženklintame dokumente rašoma: „Pranešu, jog, vykdant Tamstos įsakymą š. m. birželio mėn. 19 d. mokomojo „Prezidento Smetonos“ karo laivo vardas pataisytas, nuimant jo dalį „Smetona“ ir paliekant tik „Prezidentas“. Tai padaryta laivo užraše ir jūreivių kepurėse. Tačiau „Prezidento“ vardas naujosios valdžios aiškiai netenkino, tad po 4 dienų jis buvo pakrikštytas „Pirmūnu“. Tuo pačiu buvo nulemtas ir laivo įgulos likimas.
Liepos 20 dieną į laivą prisistatė sovietų paskirtas politinis vadovas Levas Trofimovas, o vakarop Šventojoje įsikūrę sovietų kareiviai pareikalavo, kad jo įgula nedelsiant nešdintųsi į krantą. „Pirmūne“ įsitaisė sovietų sargyba. Nežinia, kuo ši istorija būtų pasibaigusi laivo vadui P. Labanauskui, jei jis su dar keliais karininkais nebūtų spėjęs įšokti į nedidelę jūrinę jachtą ir pabėgti į Klaipėdą. Po 4 dienų naujojo krašto apsaugos ministro generolo Vytauto Vitkausko įsakymu laivas buvo pervestas į neginkluotąjį rezervą, o rugpjūčio 6 dieną, Lietuvą jau inkorporavus į SSRS sudėtį, laivas buvo perduotas sovietų jūros pasienio apsaugos tarnybai. Jis buvo priskirtas Pabaltijo karinės apygardos pasienio apsaugos laivų II-ąjam būriui. Atrodo jis buvo pavadintas „Zadornyj“, o nuo 1941 m. sausio vadinosi „Korall“. Apginkluotas pagal SSRS standartus jis buvo įtrauktas į NKVD pasienio apsaugos laivų antrąjį būrį ir ilgam atsisveikino su Baltijos jūra.
Nuskendo Suomijos įlankoje
Juo netoli anuomet Leningrado esančio Ladogos ežero bangas vagojo vienos pasieniečių mokyklos kursantai. Laivas nuskendo 1945-01-11 Suomių įlankoje „prieš Revalstein“, kitur nurodyta „prie Aegna salos“. Jis galimai lydėjo iš Helsinkio į Taliną plukdomą kraną. Vienais duomenimis laivas žuvo užplaukęs ant minos, kitais duomenimis – jį nuskandino vokiečių U 745 (kapitonas – Wilhelm von Trotha). Žuvo 28 įgulos nariai, 27 buvo sužeisti. Senas jūrininkų prietaras sako, kad pakeitus laivo vardą, sėkmės nelauk. Pirmojo ir vienintelio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ likimas tarsi patvirtina šį posakį.
Pavadintas šalies prezidento vardu, vėliau okupantų nusavintas ir eilę kartų pervardytas šis, buvęs valstybės jūrų laivyno simbolis, buvo vėtomas ir mėtomas, ne kartą apgadintas audrų ir nelabai kvalifikuotos bei nepatyrusios įgulos, kol galiausiai nurimo Suomijos įlankos dugne.