Vakciną „Ad5-nCov“ sukūrė kinų bendrovė „CanSino Biologics Inc.“, Pekino biotechnologijų institutas ir Karo medicinos mokslų akademija. Dar galėčiau pridurti, kad tai – rekombinantinė vakcina, pagaminta adenovirusinių vektorių pagrindu, bet aš – ne medikė, todėl pamėginsiu aprašyti poveikio mechanizmą paprastais žodžiais.
Virusai negali daugintis dalydamiesi ląstelėms, dėl to, kad pasidaugintų, naudoja kitų organizmų ląsteles. Jie „perprogramuoja“ nusitaikytą ląstelę ir paverčia ją tokių pat virusų gamybos „fabriku“. Imuninė sistema atpažįsta virusą pagal specifinius baltymus ir pagamina jam antikūnų, bet tai įvyksta ne akimirksniu. Paprastai per tą laiką virusas suspėja pasidauginti, o žmogus – pasikamuoti su aukšta kūno temperatūra ar dar nemalonesniais simptomais.
Kinų, britų ir rusų mokslininkai kurdami savo vakcinas pasielgė analogiškai. Paėmė adenovirusą, dėl kurio mes susergame ūmia virusine respiratorine infekcija, pašalino iš jo reduplikacijos geną (tai yra galimybę daugintis) ir papildė koronaviruso S baltymu – ta pačia korona. 0,5 ml kinų vakcinos yra 5 x 1010 viruso dalelių. Po vakcinacijos virusai-chimeros patenka į ląstelę, kur negali daugintis. O ląstelėje sintezuojasi viena vienintelė „atsarginė koronaviruso dalis“, nepajėgi sukelti infekcijos, bet užtikrinanti imuniteto treniravimą.
Kaip aš tam ryžausi?
Rugsėjo viduryje pamačiau pažįstamos maskvietės instagrame įrašą, jog ji dalyvauja rusiškos vakcinos „Sputnik-V“ bandymuose. Pamaniau, būtų įdomu taip pat dalyvauti, bet tuo metu savanorius rinko iš Rusijos, registruotus Maskvoje. O aš registruota Piteryje, pilietybė – Latvijos. Bet po poros savaičių socialiniame tinkle „VKontakt“ pasirodė tinklalapio covidtrial.ru reklama, ir aš iškart parašiau paraišką. Kodėl?
Na, pirmiausia, visada svajojau išgelbėti pasaulį. Kodėl to nepadarius lengvu ir prieinamu keliu? O, kalbant rimtai, man įkyrėjo užvertos sienos ir aš noriu, kad vakcina kuo greičiau pasiektų rinką, kad sergamumas Rusijoje sumažėtų ir kad aš vėl galėčiau ramiai klajoti tarp Rygos ir Piterio. Jeigu galiu tą priartinti, tai ir noriu taip padaryti.
Dar vienas dalykas – aš nepakenčiu sėdėti užsidariusi, trečią dieną jau pradedu kraustytis iš proto. O sąžinė lankantis renginiuose kartkartėmis ima ir užgraužia: „Gal tu – besimptomė nešiotoja? Štai dabar nueisi į koncertą, o vėliau per tave numirs dvidešimt bobučių.“ O taip – aš sąžinei galėsiu atkirsti: „Nutilk, mano organizme yra antikūnų.“
Jeigu numirsite, išmokėsime du milijonus rublių
Man paskambino praėjus kone dvidešimt minučių, kai parašiau paraišką. Patikino, kad taip, užsieniečiams galima, su lėtine sloga taip pat galima, atvažiuokite. Svarbiausia – nevalgius. Tad rugsėjo 30 d. ryte aš stovėjau Mokslinių tyrimų centro „Ekosaugumas“ vestibiulyje ir sutrikusi klapsėjau akimis. Tokia daugybė žmonių, visi ima kažkokius numerėlius, pikta tetulė su infraraudonųjų spindulių termometru kažką grėsmingai porina dvimetriniam vyriokui...
„Atleiskite, o kur vyksta vakcinos bandymai?“
Tetulės veido išraiška kaipmat pasikeičia ir ji pažvelgia į mane kaip į artimiausią giminę.
„Nuo gripo ar koronaviruso?“
„Nuo koronaviruso.“
„Kol kas sėskite štai į tą krėslą, kad jums niekas netrukdytų, o aš apie jus pranešiu gydytojui. Jūsų pavardė?“
Jefremova.
„Jefremova – korona!“ – paskelbia ji per raciją. Žmonės vestibiulyje sužiūra į mane persigandę ir nesąmoningai žengteli atgal.
Ateina gydytoja, nuveda mane į kabinetą. Gydytoja – miela, draugiška ir jauna (kiek galima suprasti iš kaukės neuždengtos veido dalies). Iš kortelės su pavarde sužinau, kuo ji vardu, – Vera Sergejevna. Sodina mane prie stalo, pasakoja apie vakciną. Čia aš pirmą kartą sužinau, kad ji kiniška. Ar paraiškos formoje to nebuvo parašyta, ar kažkas tiesiog yra nedėmesingas.
„Tiesą sakant, maniau, kad bandysiu „Sputniką.“
„Mūsų vakcina veikia pagal tą patį principą, tik „Sputniko“ atveju suleidžiamos dvi dozės, o čia – viena. Ir dar: „Sputniką“ antroje fazėje bandė 38 žmonės, o kinišką vakciną – 508. Tad duomenų dėl saugumo yra daugiau. Rusija įsigijo teisę naudoti šią vakciną, tad dabar ji testuojama mūsų dviejuose centuose, Maskvoje ir Baltarusijoje. Jūs dalyvaujate trečioje bandymo fazėje, kurioje turėtų dalyvauti 40 000 žmonių. Tai placebu kontroliuojamas tyrimas, tad yra tikimybė, kad jūs gausite placebą. Paprastai tikimybė – 50:50, bet mes, atsižvelgdami į dabartinę pandemiją, sukūrėme ją su 75:25 tikimybe. Tad greičiausiai jūs gausite ne placebą.“
„O kiek iš viso savanorių? Daug?“
„Na, konkrečiai mūsų centre per kelias dienas susirinko apie 70 žmonių. Kitame centre taip pat jų yra, tad Piteryje tikrai bus daugiau nei šimtas. Žiūrėkite, aš jums duosiu informacinį savanorio biuletenį. Jame – 24 puslapiai. Paliksiu jus pusei valandos, labai įdėmiai perskaitykite. Tad pasirašykite, kad sutinkate, atlikite tyrimus ir gausite draudimo polisą. Jeigu mirsite – jums bus išmokėti du milijonai rublių (apie 22 tūkst. eurų), rimtos žalos sveikatai atveju – pusantro milijono (16 500 eurų).“
Informaciniame biuletenyje buvo pasakojama, kas yra tas COVID-19, kaip veikia vakcina, kokia tvarka vyks mano reguliarūs vizitai pas gydytoją ir kokios mano teisės bei pareigos. Tarp teisių, pavyzdžiui, minima transporto išlaidų kompensacija, 8 000 rublių (apie 90 eurų), jau atlikus pusę metų truksiančius bandymus. Taip pat aprašyti tyrimai – pirmojo vizito metu nemokamai tikrinama, ar esama koronaviruso, veikiančių jį antikūnų, ŽIV, sifilio, hepatitų B ir C, atliekamas klinikinis ir biocheminis kraujo tyrimai, kraujo krešėjimo tyrimas, tiriami imunoglobulinai E (jie atsakingi už alergijas). Be to, atliekama kardiograma, šlapimo tyrimas (taip pat ir nėštumo testas), matuojami tokie parametrai kaip ūgis ir svoris.
Beje, mano ūgio bei svorio niekas ir nepatikrino (matyt, neatrodau nei išsekusi, nei nutukusi), surinko septynis ar aštuonis mėgintuvėlius kraujo, atliko kardiogramą ir paleido namo.
„Po šimts, turbūt man korona, uoslė dingo“, – rašo viena pažįstama, su kuria savaitgalį draugiškai vakarojom. O ryt, spalio 7 dieną, man reikia eiti skiepytis. Vėlus vakaras, gydytojai tokiu laiku skambinti nepadoru...
„Galimas daiktas, aš esu kontaktinė, mano draugei dingo uoslė, ar galiu dalyvauti?“ – klausiu ryte gydytojos, vos peržengusi durų slenkstį.
„Gal aš verčiau paskambinsiu rėmėjui, pasiteirausiu“, – sutrinka ji.
Rėmėja, bendrovė „NPO Petrovaks Farm“, leidžia.
„Nieko, jeigu jūs iš tikrųjų kontaktinė, pas jus praėjus dienai po paskiepijimo ateis gydytojas paimti tepinėlio. Bet galite atsisakyti tyrimo.“
„Na, gal jau ne.“
Mane nuveda į procedūrinį kabinetą, dar kartą paima kraujo tyrimams atlikti (kad sužinotų pradinius antikūnų rodiklius), tada brūkšteli dešinįjį petį spiritu ir suleidžia injekciją į raumenis. Štai ir viskas. Dabar kurį laiką turiu likti poliklinikoje – būsiu stebima, ar staiga nepasireikš alerginė reakcija. O tada perkelia į palatą, pavadinimu „Mečnikov“, priešais slaugytojų postą (liet. „kardininkų“).
„O „lankininkų“ ar „ietininkų“ palatų nėra?“
„Ilja Iljyčius Mečnikovas – tai mokslininkas, – kiek užsigavusi atsako gydytoja. – Palieku jums raktą. Jeigu imsite dusti ar alpti – skambinkite man ir bėkite pas slaugytojas.“
„Jūs taip pat išbandote vakciną?“ – klausiu.
„Aš vaistus nuo diabeto bandau. Lašelines.“
„O jums už tai moka?“
„Ne. Gali tik pasiūlyti ligoninėje pagulėti dvi savaites su visišku išlaikymu, bet aš atsisakiau, darbdaviai nesupras. Aš juk dar dirbu.“
„O kodėl...?“
„Jus stebina, kodėl aš be pinigų tam sutikau?“
„Na... taip“, – išlemenu, nors aš taip pat pasirašiau be pinigų. Bet juk vis dėlto vakciną nuo „madingos“ koronos bandau, aš apie tai bent aprašyti galiu, o jeigu kas nors pakryps netinkama linkme, sukelsiu tarptautinį skandalą. O kam įdomios lašelinės nuo diabeto?
Moteris tik gūžteli pečiais ir nusišypso.
„Man pasiūlė gydytoja, iš kurios reguliariai gaudavau insulino. Iš pradžių pasiūlė testuoti naują insuliną. Jis buvo nelabai koks... Neišlaikydavo stabilaus cukraus kiekio. O vėliau – štai šias lašelines. Jos geros, cukrų išlaiko ties reikiamu lygiu.“
Ji papasakojo apie dukrą gydytoją, kuri dirbo koronaviruso skyriuje, – užsikrėtė, susigadino sveikatą, bet užtat iš vyriausybės ir miesto gavo visas priklausančias kompensacijas ir investavo jas į hipoteką. Nusiteikusi optimistiškai – jeigu jau Putino dukra vakciną bandė, tai ir ji greitai galės išeiti į turgų, ir viskas bus gerai.
Ateina gydytoja, pamatuoja man temperatūrą. 36,9.
„Išrašysiu jus namo. Parašykite man vakare į „WhatsApp“, kaip jaučiatės.“
Vos nepaklausiau: ir tai – viskas? Maskvoje štai ir elektroninį paciento dienoraštį užveda, ir fizinės būklės stebėjimo apyrankę išduoda pulsui reguliariai matuoti (bent jau apie tai rašo „Telegram“ kanalo „Ne Novičiok“ autorius, savarankiškai testuojantis rusišką vakciną).
Kaip nemokamai tapti „VIP persona“?
„Košmaras, užsirašyti, kad atliktų tyrimus, galima tik po savaitės, – skundžiasi bendroje pokalbių svetainėje žmonės, su kuriais mes visi drauge tapome kontaktiniais: vienai mergaitei vis dėlto buvo patvirtintas koronavirusas.
„Che che, o aš – „VIP persona“, pas mane rytoj atvyks gydytojas ir paims tepinėlį“, – rašau aš. Be manęs, dar yra viena „VIP persona“: ji nėščia, ir moterų konsultacija nusiuntė ją be eilės.
Aš, žinoma, save drąsinu. Injekcijos suleidimo vieta niežti ir peršti, o kai aš apie tai galvoju, niežti, regis, viskas, net smegenys. Dar prisiskaičiau, kad dviem žmonėms, bandžiusiems britų vakciną, prasidėjo nugaros smegenų uždegimas, o dabar man kaip tik skauda nugarą. Ir visiškai kitaip nei baigiantis darbo dienai, o būtent taip, kaip anuomet, kai per plikledį nugriuvau ant nugaros.
Kitą dieną atėjo gydytojas vyras. Superramiai paaiškino, kad štai šis raumuo, į kurį buvo suleista injekcija, prasideda čia ir baigiasi ten, ir kad yra visiškai normalu, jog jį visą skauda. Nugaros skausmas taip pat normalu, nes tipinė organizmo reakcija į virusą – tai kaulų „laužymas“, o šis būna skirtingas. Užtat reikia manyti, kad tai – tikrai ne placebas. Pamatavęs mano saturacijos (kraujo prisotinimo deguonies) lygį, pranešė, kad jis, kaip reta, idealus.
Šiaip jau, žinoma, gydytojas neturėtų sakyti „tai – tikrai ne placebas“, nes pacientas neturi žinoti, ką jis gauna, placebą ar ne placebą. Bet, vienaip ar kitaip, jis mane nuramino, ir daugiau nugaros man neskaudėjo, o smegenų nebeniežtėjo. Kaip gi kitaip, kai saturacija tokia ideali!
Man buvo paimtas tepinėlis dėl koronos, atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai; gydytojas, pačiupinėjęs pilvą ir, regis, nustebęs, kad jo man neskauda, nurodė rašyti Verai Sergejevnai, jeigu ims skaudėti.
Kas manęs laukia
Pirmadienį, spalio 12 dieną, Vera Sergejevna atsiuntė man tyrimo dėl koronaviruso kopiją – neigiamas. Vis dėlto kitas susitikimas su gydytoju taip pat vyks namuose: iki savaitės pabaigos aš saviizoliacijoje. Šį kartą bus apsieita be tyrimų – mane apžiūrės, pamatuos temperatūrą ir spaudimą, paklausinės apie savijautą.
Kitas testas bus atliekamas 14-ąją dieną – patikrins dėl antikūnų. Vėliau, 28-ąją dieną, numatytas vizitas pas gydytoją, ir dar vienas – po pusės metų. Tada mano dalyvavimas atliekant tyrimą bus užbaigtas.
Bet kurią akimirką per šiuos šešis mėnesius, jeigu man kils įtarimų, kad esu užsikrėtusi koronavirusu, galiu pranešti apie tai gydytojui ir pas mane į namus nemokamai atvyks medikai paimti tepinėlio. Jeigu paaiškės, kad tai – tikrai korona, aš privalau informuoti savo polikliniką, ir gydyti mane jau turės ji.
Jeigu man atsirastų rimtų ir iki šiol neištirtų pašalinių reiškinių, „Ekosaugumas“ suteiks man visą būtiną pagalbą juos likviduojant. Draudikas šiuo atveju sumokės sumą, neviršijančią 300 000 rublių (3 300 eurų). Tuo atveju, jeigu man bus nustatytas pirmos grupės invalidumas, draudikas man išmokės 1 500 000 rublių (16 500 eurų), jeigu antros grupės – 1 000 000 rublių (11 000 eurų), trečios – 500 000 rublių (5 500 eurų).
Beje, atvejų, kai per vakcinos nuo koronaviruso bandymus būtų nustatytas invalidumas, visame pasaulyje kol kas neužregistruota, tad greičiausiai galiu tikėtis dviejų dalykų – imuniteto nuo koronaviruso ir kompensacijos už savo keliones taksi. Akivaizdi nauda!